Baltijos šalyse ilgiausia vidutinė būsto paskolos trukmė yra Lietuvoje

Publikuota: 2012 m. gegužės 21 d. pirmadienis

SEB bankų Baltijos šalyse atlikta lyginamoji suteiktų būsto paskolų 2007 ir 2011 metais analizė rodo, kad Baltijos šalyse vyriausi būsto paskolų gavėjai yra Latvijos gyventojai, ilgiausiam laikotarpiui įsigyti būstui skolinamasi Lietuvoje – ši tendencija buvo ir iki ekonomikos krizės, ir dabar. Estija išsiskiria tuo, kad palyginus situaciją visose trijose šalyse, ekonominė krizė Estijoje turėjo mažiausią įtaką vidutinei banko naujos būsto paskolos sumai, kuri labiausiai sumažėjo Latvijoje.

„Išanalizavę statistiką, pastebime, kad vidutinė būsto paskolos suma nuo 2007 m. Lietuvoje sumažėjo daugiau nei trečdaliu, besiskolinančiųjų amžius išaugo, o naujas būsto paskolas žmonės ima aštuoneriais metais trumpesniam laikotarpiui nei iki krizės. Šiuos pokyčius daugiausiai lėmė kritusios būsto kainos, mažėjusios gyventojų pajamos ir bendra pasikeitusi skolinimosi aplinka. Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai būsto paskolas ima ar siekia gauti šeimas sukūrę ir stabilias, aukštesnes nei vidutines pajamas turintys 27–34 metų gyventojai“, – sakė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

SEB bankų Baltijos šalyse duomenimis, visose trijose Baltijos šalyse pagrindiniai būsto paskolos gavėjai yra vyrai. Daugiausiai būsto paskolas imančių vyrų, kaip pagrindinių kredito gavėjų, 2011 metais buvo Lietuvoje (62 proc.), Estijoje – 57 proc., o mažiausiai Latvijoje – 54 proc. Panaši tendencija vyravo ir 2007 metais.

Vidutinis būsto paskolų gavėjų amžius Baltijos šalyse skiriasi. 2011 metais Lietuvoje ir Estijoje vidutinis būsto paskolos gavėjo amžius buvo 35 metai, Latvijoje – 40 metų, tuo tarpu 2007 metais Lietuvos, Estijos ir Latvijos naujų būsto paskolų gavėjų amžius buvo atitinkamai 33, 35 ir 44 metai.

Didžiausias būsto paskolas ir 2007, ir 2011 metais ėmė Lietuvos gyventojai, vidutinė būsto paskolos suma 2011 metais Lietuvoje buvo 45 645 eurai, Estijoje – 37 644 eurai, Latvijoje – 34523 eurai. Palyginti su 2007 metais, 2011 metais labiausiai vidutinės būsto paskolos dydis sumažėjo Latvijoje (39 proc.), Lietuvoje – 35 proc., o Estijoje šis kritimas buvo mažiausias – 27 proc.

Vidutinė naujos būsto paskolos trukmė labiausiai mažėjo Lietuvoje, Estijoje mažėjo nedaug, o Latvijoje nežymiai padidėjo, tačiau šioje šalyje trumpiausia vidutinė būsto paskolos trukmė. Lietuvoje pernai suteiktų naujų būsto paskolų vidutinė trukmė buvo 29 metai (2007 metais – 21 metai), Estijoje – 19 metų (2007 metais – 22 metai). Latvijai būdinga tai, kad šioje šalyje ir iki krizės, ir dabar gyventojai būstui įsigyti skolinasi trumpiausiam terminui – 2011 metais Latvijoje vidutinės būsto paskolos trukmė buvo 14 metų (2007 metais – 13 metų).

Latvija išsiskiria ir tuo, kad beveik pusė naujų būsto paskolų šioje šalyje buvo ir yra suteikiamos trumpesniam negu dešimties metų laikotarpiui (2011 metais – 46 proc., 2007 metais – 52 proc.). Lietuvoje tendencija yra kitokia: 2011 metais trumpesnių negu 10 metų būsto paskolų buvo suteikta 12 proc., o 2007 metais – vos 6 procentai.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »

Moneta, skirta Vilniui, siunčia žinią apie klestinčią mūsų sostinę

Į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. skaityti »

#SWITCH! hakatono dalyviams – pasaulinio garso „blockchain“ plėtotojų pamokos

Hakatono dalyviai turės atrasti būdą, kaip „blockchain“ technologija leistų atlikti elektroninius mokėjimus vien tik žinant telefono numerį. skaityti »

Proginė 2 eurų moneta įamžins Vilnių

Rugpjūčio 31 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Vilniui. skaityti »