Šalies bankų sistemos turtas praėjusiais metais augo sparčiau, padidėjo būsto paskolų portfelis. Visus metus fiksuotas indėlių augimas itin paspartėjo metų pabaigoje, kai į bankus prieš euro įvedimą plūstelėjo grynieji pinigai.

„Praėję metai bankų sistemai buvo ypatingi – nuveiktas didžiulis darbas pasirengiant euro egzaminui ir jis sėkmingai išlaikytas. Bankai pernai veikė stabiliai. Sektoriaus pelnas ir paskolų portfelis išliko panašaus lygio, aktyviau teiktos paskolos fiziniams asmenims, o metų pabaigą ženklino sektoriaus istorijoje nematytas indėlių šuolis“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Bankuose laikomų indėlių suma 2014 m. padidėjo 18,1 %, pasiekdama naują aukščiausią lygį – 16,3 mlrd. Eur (56,2 mlrd. Lt). Tokį spartų indėlių augimą lėmė gyventojų ir įmonių siekis paprasčiau pasikeisti litus į eurus – pinigai sąskaitose buvo pakeisti automatiškai ir nemokamai. Vien per praėjusių metų paskutinį ketvirtį gyventojų indėlių suma bankuose padidėjo beveik 15 % – iki 9,8 mlrd. Eur (33,8 mlrd. Lt).

Didžiąją naujų indėlių dalį bankams nukreipus į savo sąskaitas centriniame banke, bankų sektoriaus valdomas turtas per metus išaugo 7,4 % ir 2015 m. sausio 1 d. buvo 24,1 mlrd. Eur (83,1 mlrd. Lt). Pagrindinę bankų turto dalį sudarantis paskolų portfelis keitėsi nedaug: sumažėjo 0,2 % – iki 14,7 mlrd. Eur (50,9 mlrd. Lt).

Aktyvėjant būsto rinkai, reikšmingesniu augimu išsiskyrė būsto paskolos. Jų portfelis vien per 2014 m. paskutinį ketvirtį padidėjo 55,7 mln. Eur (191 mln. Lt) – iki 5,7 mlrd. Lt. Teigiamas būsto paskolų srautas fiksuojamas septintą ketvirtį iš eilės.

Nors privačių įmonių paskolų portfelis per metus susitraukė nuo 6,8 mlrd. Eur (23,6 mlrd. Lt) iki 6,5 mlrd. Eur (22,5 mlrd. Lt), pažymėtina, kad šį skirtumą daugiausia lėmė techninės priežastys, t. y. bankų pateikiamų finansinių ataskaitų konsolidavimo taisyklių pokyčiai ir pasikeitusi paskolų grupavimo metodika – dalis privačių įmonių portfelio priskirta kitiems segmentams. Pašalinus šią įtaką, verslo paskolų portfelis būtų beveik nepakitęs.

Neaudituotais duomenimis, 2014 m. 6 iš 7 bankų ir 5 iš 8 bankų filialų veikė pelningai ir uždirbo 213,5 mln. Eur (737,1 mln. Lt) pelną. Tai yra 6,2 % mažiau negu 2013 m. Nors bankų pelnas iš pagrindinės veiklos pernai didėjo, tačiau prastesniam metų rezultatui reikšmingą įtaką turėjo 44,5 mln. Eur (153,6 mln. Lt) išaugusios išlaidos dėl paskolų vertės sumažėjimo ir administracinių sąnaudų.

Visi bankai praėjusiais metais su atsarga vykdė nustatytus likvidumo ir kapitalo pakankamumo normatyvus. Bendras bankų kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 21,3 % (reikalaujamas – 8 %), bendras bankų likvidumo rodiklis – 43,6 % (reikalaujamas – 30 %).

Anot V. Vasiliausko, bankų sistemai ir šiemet netruks iššūkių. Euro įvedimo procesą užbaigs įsiliejimas į bendrą mokėjimų eurais erdvę (SEPA) nuo 2016 m. Todėl bankai ir ūkio subjektai jau dabar turi ruoštis SEPA reikalavimus atitinkančiam elektroninių mokėjimų standartų įdiegimui.

Lietuvos bankas skelbia informaciją apie kiekvieno banko pagrindinius veiklos rodiklius ir riziką ribojančių normatyvų vykdymą. Informacija apie užsienio bankų filialus atskleidžiama tik konsoliduota, nes už jų priežiūrą yra atsakinga kompetentinga institucija, prižiūrinti filialą įsteigusį banką. Išsamiau apie bankų veiklą 2014 m. skaitykite Lietuvos banko interneto svetainėje paskelbtoje Bankų veiklos apžvalgoje, bankų rodiklių ir konsoliduotų rodiklių suvestinėse.