Bankinį sektorių išjudins daiktų internetas?

Publikuota: 2016 m. rugpjūčio 18 d. ketvirtadienis

Daiktų internetas gali tapti bankinio sektoriaus varikliu. Taip mano „Lloyds Banking Group“ Infrastruktūros ir paslaugų skyriaus vadovė Jacqueline Guichelaar.

Jacqueline Guichelaar teigia, kad bankinio sektoriaus atstovai dažnai netinkamai vertina daiktų internetą. Anot jos, norint pasiekti ryškių rezultatų, būtina aktyviau naudotis duomenų bazėmis, debesų technologijomis.

Daiktų internetas – tai daugybė kontaktų, užmezgamų sujungiant į visą parą veikiantį tinklą daugybę įvairiausių įrenginių – nuo dėvimųjų aksesuarų iki transporto priemonių ir pastatų. Daiktų internetas išeina už didžiulių duomenų bazių ribų, atverdamas milžinišką informacijos klodą, prieinamą kitoms sistemoms ir tinklams realiuoju laiku. Iš šio tinklo gauta ir tinkamai panaudota informacija gali padėti pakelti darbo efektyvumą, produktyvumą, klientų aptarnavimo kokybę.

J. Guichelaar nuomone, didžiulė klaida manyti, kad daiktų internetas yra ateities technologija. Iš tikrųjų juo naudotis reikia jau dabar. Finansinių paslaugų sektorius į daiktų interneto galimybes žvelgia atsargiai, o draudimo įmonės, nekilnojamojo turto sritis jau senokai juo naudojasi. Kai kas mano, kad daiktų internetas padės bankiniam sektoriui pereiti į antrąjį skaitmeninės revoliucijos lygį.

Kadangi klientų poreikiai auga, jie nori kokybiškesnių, operatyviau teikiamų ir patogių mobiliųjų paslaugų, bankinės organizacijos stengiasi greitai prisitaikyti prie jų reikalavimų. Daiktų internetas padės surinkti, tvarkyti ir keistis dideliu bankinių duomenų srautu. Jis turi potencialą parūpinti klientams individualių paslaugų, unikalios informacijos, kurios jiems reikia.

Pasinaudojant daiktų internetu ir remiantis analitiniais duomenimis, galima sukurti klientų paskatinimo ir lojalumo sistemą, realiuoju laiku veikiančią nuolaidų sistemą, naujas prekių ir paslaugų galimybes.

Daiktų internetas gali padėti bankinį aptarnavimą pakelti į naują kokybės lygmenį, pasiūlyti klientams labiau personalizuotų paslaugų. Įsivaizduokite banko skyrių su jutimine technologija, gebančia pažinti klientą jam įėjus ir perduoti banko darbuotojams informaciją, kuri padėtų geriausiai išpildyti jo poreikius. Be to, daiktų internetas atveria naujas rizikų valdymo, išlaidų mažinimo ir efektyvumo didinimo galimybes. Bankai taip pat galės priimti komercinius sprendimus, atsižvelgdami į surinktą išsamią informaciją.

Numatoma, kad nuo 2015 iki 2021 m. daiktų internetas augs 23 proc. Šio periodo pabaigoje  iš 28 mlrd. prie interneto prijungtų įrenginių 16 mlrd. priklausys daiktų internetui.

Šaltinis: psm7.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »

Moneta, skirta Vilniui, siunčia žinią apie klestinčią mūsų sostinę

Į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. skaityti »

#SWITCH! hakatono dalyviams – pasaulinio garso „blockchain“ plėtotojų pamokos

Hakatono dalyviai turės atrasti būdą, kaip „blockchain“ technologija leistų atlikti elektroninius mokėjimus vien tik žinant telefono numerį. skaityti »

Proginė 2 eurų moneta įamžins Vilnių

Rugpjūčio 31 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Vilniui. skaityti »