Naujausia Lietuvoje veikiančių bankų apklausa rodo, kad jie trečiąjį ketvirtį įmonėms skolino aktyviau ir ilgesniam terminui. Būstui besiskolinantiems gyventojams sąlygų bankai per ketvirtį iš esmės nekeitė ir nenumato to daryti artimiausiu metu.
„Sparčiai augančio kreditavimo kontekste didžioji bankų dalis skolinimo standartų reikšmingai nekeitė, tačiau kreditavimo įmonėms švelnėjimo požymių pastebima keletą ketvirčių iš eilės. Bankai mano, kad paskolų portfelis ir toliau augs, tačiau lūkesčiai tampa nuosaikesni ir tikimasi lėtesnio portfelio didėjimo, nei buvo manoma metų pradžioje. Taigi bankai mato vis mažiau erdvės išlaikyti dabartines pakankamai nemažas kreditavimo apsukas“, – sako Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis.
Pasak jo, ketvirtąjį ketvirtį konkurencija labiausiai turėtų didėti dėl apdirbamosios gamybos ir prekybos veikla užsiimančių įmonių kreditavimo. Kol kas daugiausia bankai konkuravo skolindami prekybos įmonėms – šis sektorius yra tarp tų, kurių finansinę būklę bankai vertino geriausiai, o skolinimo jam neribojo nė vienas bankas.
Vis dėlto bankai kreditavo ne visas įmones. Daugiausia apklausoje dalyvavusių bankų (keturi iš dešimties) nurodė, kad ribojo skolinimą nekilnojamojo turto veiklą vykdančioms įmonėms. Taip pat atsargiau buvo skolinama viešbučių ir restoranų bei statybos veiklą vykdančioms įmonėms (ribojantys skolinimą šiems sektoriams teigė trys iš dešimties bankų).
Pasak A. Škarnulio, prie įmonių paskolų paklausos augimo prisidėjo verslo siekis patenkinti didėjantį investicijų poreikį ir žemas bendras palūkanų normų lygis.
Apklausos rezultatai rodo, kad namų ūkių vartojimo paskolų paklausa augo, tai lėmė ne tik didelis vartotojų pasitikėjimas ir mažos palūkanų normos, tačiau ir aktyvesnis ilgalaikio naudojimo prekių, tokių kaip automobiliai ar buitinė technika, įsigijimas. Bankų manymu, namų ūkius skolintis būstui labiausiai skatino palankios būsto rinkos perspektyvos ir žemas bendras palūkanų normų lygis.
Palyginti su metų pradžioje atlikta apklausa, bankų lūkesčiai dėl būsto kainų kilimo iš esmės nepasikeitė – septyni iš dešimties apklaustų bankų nurodė artimiausiais metais besitikintys iki 10 proc. sieksiančio naujo būsto kainų kilimo. Senos statybos būsto ir komercinių patalpų kainos, anot bankų, turėtų kilti nuosaikiau.
Plačiau apie bankų taikomus kreditavimo standartus ir sąlygas, jų pokyčius lemiančius veiksnius, bankų lūkesčius skaitykite naujausioje Bankų apklausos apžvalgoje. Tokias apžvalgas Lietuvos bankas skelbia du kartus per metus.