Bankų apklausa: paskolų portfelis toliau augs, bet lėčiau, nei anksčiau

Publikuota: 2016 m. lapkričio 3 d. ketvirtadienis

Naujausia Lietuvoje veikiančių bankų apklausa rodo, kad jie trečiąjį ketvirtį įmonėms skolino aktyviau ir ilgesniam terminui. Būstui besiskolinantiems gyventojams sąlygų bankai per ketvirtį iš esmės nekeitė ir nenumato to daryti artimiausiu metu.

„Sparčiai augančio kreditavimo kontekste didžioji bankų dalis skolinimo standartų reikšmingai nekeitė, tačiau kreditavimo įmonėms švelnėjimo požymių pastebima keletą ketvirčių iš eilės. Bankai mano, kad paskolų portfelis ir toliau augs, tačiau lūkesčiai tampa nuosaikesni ir tikimasi lėtesnio portfelio didėjimo, nei buvo manoma metų pradžioje. Taigi bankai mato vis mažiau erdvės išlaikyti dabartines pakankamai nemažas kreditavimo apsukas“, – sako Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis.

Pasak jo, ketvirtąjį ketvirtį konkurencija labiausiai turėtų didėti dėl apdirbamosios gamybos ir prekybos veikla užsiimančių įmonių kreditavimo. Kol kas daugiausia bankai konkuravo skolindami prekybos įmonėms – šis sektorius yra tarp tų, kurių finansinę būklę bankai vertino geriausiai, o skolinimo jam neribojo nė vienas bankas.

Vis dėlto bankai kreditavo ne visas įmones. Daugiausia apklausoje dalyvavusių bankų (keturi iš dešimties) nurodė, kad ribojo skolinimą nekilnojamojo turto veiklą vykdančioms įmonėms. Taip pat atsargiau buvo skolinama viešbučių ir restoranų bei statybos veiklą vykdančioms įmonėms (ribojantys skolinimą šiems sektoriams teigė trys iš dešimties bankų).

Pasak A. Škarnulio, prie įmonių paskolų paklausos augimo prisidėjo verslo siekis patenkinti didėjantį investicijų poreikį ir žemas bendras palūkanų normų lygis.

Apklausos rezultatai rodo, kad namų ūkių vartojimo paskolų paklausa augo, tai lėmė ne tik didelis vartotojų pasitikėjimas ir mažos palūkanų normos, tačiau ir aktyvesnis ilgalaikio naudojimo prekių, tokių kaip automobiliai ar buitinė technika, įsigijimas. Bankų manymu, namų ūkius skolintis būstui labiausiai skatino palankios būsto rinkos perspektyvos ir žemas bendras palūkanų normų lygis.

Palyginti su metų pradžioje atlikta apklausa, bankų lūkesčiai dėl būsto kainų kilimo iš esmės nepasikeitė – septyni iš dešimties apklaustų bankų nurodė artimiausiais metais besitikintys iki 10 proc. sieksiančio naujo būsto kainų kilimo. Senos statybos būsto ir komercinių patalpų kainos, anot bankų, turėtų kilti nuosaikiau.

Plačiau apie bankų taikomus kreditavimo standartus ir sąlygas, jų pokyčius lemiančius veiksnius, bankų lūkesčius skaitykite naujausioje Bankų apklausos apžvalgoje. Tokias apžvalgas Lietuvos bankas skelbia du kartus per metus.

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »