Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus praeitų metų Lietuvoje veikiančių bankų finansinių grupių veiklos rodiklius.
Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus praeitų metų Lietuvoje veikiančių bankų finansinių grupių veiklos rodiklius. Reziumuojant galima teigti, kad duomenys rodo sistemos stabilumą. Pozityvi žinia, jog spartėjant infrastruktūros plėtrai, elektroninė skverbtis ir toliau įgauna pagreitį.
Reikšmingai auga atsiskaitymai kortelėmis
Paskutinį praėjusių metų ketvirtį atsiskaitymų už pirkinius kortele skaičius, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, išaugo beveik šeštadaliu (16 proc.). Tuo tarpu atsiskaitymų už pirkinius kortele apyvarta išaugo dar daugiau – bene penktadaliu (18,5 proc.) ir pasiekė daugiau nei 1 mlrd. Eur.
Palyginus 2015-ųjų paskutinio ketvirčio duomenis su to paties ketvirčio 2014 m. duomenimis, augimas dar didesnis: atsiskaitymų už pirkinius kortele apyvarta išaugo daugiau nei 21 proc., o atsiskaitymų skaičius – 19 proc.
Debetinių kortelių apyvarta, palyginti su 2015 m. trečiu ketv., padidėjo 2 proc., o palyginti su 2014 m. paskutiniu ketvirčiu – daugiau nei 12 proc.
Apie didėjančias galimybes atsiskaityti kortelėmis liudija ir sparti infrastruktūros plėtra – mokėjimo kortelių skaitytuvų diegimas. Palyginti su trečiu ketv., jis išaugo daugiau nei 3 proc., o su 2014 m. paskutiniu ketv. – beveik 8 proc. (nuo 53.153 iki 57.298).
Taip pat ir toliau pastebimas registruotų internetinės bankininkystės klientų skaičiaus augimas, liudijantis, kad vis daugiau žmonių taupo laiką ir naudojasi el. bankininkystės paslaugomis. Palyginti praeitų ir 2014 m. paskutinių ketvirčių duomenis, skaičiuojamas daugiau nei 4 proc. klientų augimas (nuo 3.968.901 iki 4.144.294).
Namų ūkių taupymas ir kreditavimas: stabilumas ir nuosaikus augimas
Paskutinį praeitų metų ketvirtį, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, bendras paskolų ir išankstinių mokėjimų portfelis išliko stabilus (III ketv. – apie 16,8 mlrd., IV ketv. – 16,65 mlrd. Eur). Paskolos namų ūkiams būstui pirkti išaugo apie 1,8 proc., likusios paskolos namų ūkiams – apie 6,7 proc. Šiuo metu stebima gana tvari paskolų augimo tendencija.
Bendras indėlių portfelis, palyginti ketvirto ir trečio ketv. rodiklius, padidėjo 2 proc. Labiausiai išaugo namų ūkių indėlių iki pareikalavimo portfelis – apie 11 proc. (III ketv. – apie 6 mlrd., IV ketv. – apie 6,7 mlrd. Eur), o terminuotojų indėlių portfelis sumažėjo apie 3 proc. „Tai leidžia teigti, kad tie, kas naudojasi bankų paslaugomis, žino, kad jais galima pasitikėti ir saugiai laikyti savo lėšas. Kita vertus, palūkanų dydžiai, kurie gali būti mokami indėlininkams, tampa vis mažiau patrauklūs ir mažiau motyvuojantys. Todėl norime tvirtai tikėti, kad sveikas protas visgi nugalės ir projektas dėl naujos kategorijos neatšaukiamo taupomojo indėlio, kuris būtų skirtas norintiems sukaupti didesnę sumą per pasirinktą konkretų terminą, bus įgyvendintas“, – pastebi LBA prezidentas Stasys Kropas.
Augo ir ne finansų bendrovių indėliai: tiek iki pareikalavimo (III ketv. – beveik 4,6 mlrd., IV ketv. – virš 4,8 mlrd. EUR), tiek terminuotieji (III ketv. – 303,9 mln., IV ketv. – 309,6 mln. EUR).
Lizingas: didėjanti reikšmė ir potencialas augti
2015 m. pabaigoje bendras lizingo bendrovių portfelis sudarė 1,660 mlrd. Eur. Palyginti su 2014 m. duomenimis, augimas – kiek daugiau nei 9 proc. Tai rekordinis augimas per pastaruosius septynerius metus. Pernai fiksuoti reikšmingi naujai sudarytų sutarčių finansuojamos sumos rezultatai (pasiekė beveik 900 mln. Eur).
Sparčiausią augimą demonstravo Lietuvos sunkvežimių lizingo rinka. Taip pat reikšmingai augo naujų lengvųjų automobilių lizingo apimtys. Išskiriama plėtra ir į kitas sritis.
Šiemet lizingo bendrovės siekia, kad 2016-ieji taptų smulkiųjų ir vidutinių įmonių finansavimo lizingo būdu metais. Čia dar daug neišnaudotų galimybių ir potencialas augti bei nauda įmonėms – ypač dideli. Tai, kad lizingas (po kreditų) tampa vis svarbesne finansavimo priemone reguliacinės ir ūkio finansavimo aplinkos kontekste, liudija ir skaičiai: 2015 m. bankų naujai pasirašytų paskolų sutarčių vertė buvo apie 5,5 mlrd. EUR, tuo tarpu lizingo naujai pasirašytų sutarčių bendra suma per metus – 1,1 mlrd. Eur.
Su visais bankų finansinių grupių veiklos rodikliais galima susipažinti čia.