Biometrijos būdai mokėjimo operacijoms atlikti

Publikuota: 2016 m. rugpjūčio 16 d. antradienis

Ar ateityje visai nebeturėsime piniginių? Pasaulyje pinigų pervedimui pamažu pradedamos naudoti biometrijos technologijos.

Pirštų atspaudai

Pirštų atspaudai identifikuoti žmogui pirmą kartą buvo panaudoti 1858 m. liepos 28 d. Šį metodą pritaikė britas Viljamas Geršelis viename iš Indijos kalėjimų.

Populiariausia paslauga, kuria šiuo metu naudojantis identifikacijai taikomi pirštų atspaudai – „Apple Pay“, įgyvendinta 2014 m. spalį. Šiuo metu ja galima naudotis per visus „Apple“ išmaniuosius telefonus. Piršto atspaudo skeneris veikia paspaudus vienintelį ekrane esantį mygtuką.

Pirštų atspaudas gali būti naudojamas ne tik kaip slaptažodis, bet ir kaip atsiskaitymo priemonė. Pvz., „WorldPay“ siūlo įdiegti atspaudų skenerius prekybos centruose ir juos tiesiogiai susieti su bankinėmis kortelėmis, kad pirkėjai galėtų atsiskaityti piršto prisilietimu.

Balso atpažinimo sistema

Balso atpažinimo sistema jau aktyviai naudojama bankų klientų aptarnavimo skyriuose. Šis identifikavimo būdas padeda įsitikinti, kad skambina būtent tas asmuo, kuriuo dedasi. Sistema kreipiasi į banko archyvą ir patikrina skambinančiojo balsą su archyve saugomu balso įrašu, kuris buvo išsaugotas klientui atidarant sąskaitą banke.

JAV bankas „Wells Fargo“ siūlo balso atpažinimo sistemą naudoti ir prisijungiant prie mobiliosios bankininkystės.

Veido atpažinimo sistema

2013 m. pirkėjų atpažinimą iš veido pasiūlė Suomijos pradedančioji įmonė „Uniqul“. Parduotuvės kasoje nuskenuojamas pirkėjo veidas ir patikrinamas palyginus su nuotrauka, esančia duomenų bazėje. Tokiu atveju pirkėjui nereikia net piniginės, mokėjimas atliekamas sistemai atpažinus pirkėją. Mokėjimo kortelės rekvizitai saugomi sistemoje. Šią technologiją šiuo metu testuoja Japonijos korporacija NEC.

Kinijoje jau sukurtas bankomatas, atpažįstantis klientus iš veido. „Mastercard“ įgyvendino mokėjimus pagal  asmeninę nuotrauką Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje ir JAV.

Akies rainelė

Japonijos išmaniųjų telefonų kūrėja „Fujitsu“ 2015 m. vasarą pasiūlė sistemą, kuri leidžia atsiskaityti už pirkinius žvilgsniu. Į mobiliuosius telefonus įdiegtas skeneris paverčia rainelės nuotrauką į slaptažodį. Turkijos mobilusis operatorius „Vodafone“ rainelės atpažinimo technologiją pasirinko mobiliosios piniginės apsaugai.

Širdies ritmas

Kiekvieno žmogaus širdies ritmas toks pat unikalus, kaip ir pirštų atspaudai. Šiuolaikinės sporto apyrankės geba atpažinti elektrokardiogramos signalus. Gamintojai jau mato šių įrenginių potencialą bankinėje srityje.

Kanados įmonė „Bionym“ kartu su Didžiosios Britanijos banku „Halifax“ testuoja apyrankę „Nymi“. Unikalus širdies ritmas naudojamas prisijungti prie interneto bankininkystės. Numatyta ir galimybė juo naudojantis atlikti mokėjimo operacijas.

TNS apklausa, atlikta JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje, parodė, kad biometrijos technologijas palankiai vertina jaunimas. 28 proc. 25–34 m. apklaustųjų jau įgyvendina atsiskaitymus naudodamiesi biometrijos technologijomis: pirštų atspaudų, rainelės ir venų skenavimo atpažinimu.

Šaltinis: psm7.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »