Biometrijos būdai mokėjimo operacijoms atlikti

Publikuota: 2016 m. rugpjūčio 16 d. antradienis

Ar ateityje visai nebeturėsime piniginių? Pasaulyje pinigų pervedimui pamažu pradedamos naudoti biometrijos technologijos.

Pirštų atspaudai

Pirštų atspaudai identifikuoti žmogui pirmą kartą buvo panaudoti 1858 m. liepos 28 d. Šį metodą pritaikė britas Viljamas Geršelis viename iš Indijos kalėjimų.

Populiariausia paslauga, kuria šiuo metu naudojantis identifikacijai taikomi pirštų atspaudai – „Apple Pay“, įgyvendinta 2014 m. spalį. Šiuo metu ja galima naudotis per visus „Apple“ išmaniuosius telefonus. Piršto atspaudo skeneris veikia paspaudus vienintelį ekrane esantį mygtuką.

Pirštų atspaudas gali būti naudojamas ne tik kaip slaptažodis, bet ir kaip atsiskaitymo priemonė. Pvz., „WorldPay“ siūlo įdiegti atspaudų skenerius prekybos centruose ir juos tiesiogiai susieti su bankinėmis kortelėmis, kad pirkėjai galėtų atsiskaityti piršto prisilietimu.

Balso atpažinimo sistema

Balso atpažinimo sistema jau aktyviai naudojama bankų klientų aptarnavimo skyriuose. Šis identifikavimo būdas padeda įsitikinti, kad skambina būtent tas asmuo, kuriuo dedasi. Sistema kreipiasi į banko archyvą ir patikrina skambinančiojo balsą su archyve saugomu balso įrašu, kuris buvo išsaugotas klientui atidarant sąskaitą banke.

JAV bankas „Wells Fargo“ siūlo balso atpažinimo sistemą naudoti ir prisijungiant prie mobiliosios bankininkystės.

Veido atpažinimo sistema

2013 m. pirkėjų atpažinimą iš veido pasiūlė Suomijos pradedančioji įmonė „Uniqul“. Parduotuvės kasoje nuskenuojamas pirkėjo veidas ir patikrinamas palyginus su nuotrauka, esančia duomenų bazėje. Tokiu atveju pirkėjui nereikia net piniginės, mokėjimas atliekamas sistemai atpažinus pirkėją. Mokėjimo kortelės rekvizitai saugomi sistemoje. Šią technologiją šiuo metu testuoja Japonijos korporacija NEC.

Kinijoje jau sukurtas bankomatas, atpažįstantis klientus iš veido. „Mastercard“ įgyvendino mokėjimus pagal  asmeninę nuotrauką Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje ir JAV.

Akies rainelė

Japonijos išmaniųjų telefonų kūrėja „Fujitsu“ 2015 m. vasarą pasiūlė sistemą, kuri leidžia atsiskaityti už pirkinius žvilgsniu. Į mobiliuosius telefonus įdiegtas skeneris paverčia rainelės nuotrauką į slaptažodį. Turkijos mobilusis operatorius „Vodafone“ rainelės atpažinimo technologiją pasirinko mobiliosios piniginės apsaugai.

Širdies ritmas

Kiekvieno žmogaus širdies ritmas toks pat unikalus, kaip ir pirštų atspaudai. Šiuolaikinės sporto apyrankės geba atpažinti elektrokardiogramos signalus. Gamintojai jau mato šių įrenginių potencialą bankinėje srityje.

Kanados įmonė „Bionym“ kartu su Didžiosios Britanijos banku „Halifax“ testuoja apyrankę „Nymi“. Unikalus širdies ritmas naudojamas prisijungti prie interneto bankininkystės. Numatyta ir galimybė juo naudojantis atlikti mokėjimo operacijas.

TNS apklausa, atlikta JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje, parodė, kad biometrijos technologijas palankiai vertina jaunimas. 28 proc. 25–34 m. apklaustųjų jau įgyvendina atsiskaitymus naudodamiesi biometrijos technologijomis: pirštų atspaudų, rainelės ir venų skenavimo atpažinimu.

Šaltinis: psm7.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »