„Danske“ bankas Lietuvos prognozių nekeičia

Publikuota: 2012 m. rugsėjo 21 d. penktadienis

Praėjusiais metais Lietuva buvo viena iš nedaugelio Europos šalių, demonstravusių ryškų ekonomikos atsigavimą. Šie metai pateikė kur kas daugiau iššūkių. Išorinės paklausos tendencijos akivaizdžiai niūresnės nei buvo prognozuota 2012 m. pavasarį. Euro zona šiais metais išliks recesijoje, o nedidelis augimas prognozuojamas tik 2013 m. Nepaisant to, Lietuvos ekonomika gana neblogai atsilaikė prieš iškilusias negandas.

Lietuvos BVP augimas antrąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo iki 2,2 proc., kai pirmąjį ketvirtį siekė 3,9 proc. Prastiems rezultatams daugiausiai įtakos turėjo vos 0,8 proc. didėjusios realios eksporto apimtys, kai pirmus tris metų mėnesius jos augo 7,8 proc. Vis dėlto reikšmingą poveikį neigiamoms eksporto tendencijoms turėjo vienkartinio pobūdžio veiksnys – „ORLEN Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos veiklos sustabdymas. Tačiau dėl silpnesnės išorinės paklausos eksporto augimo tempai šiemet lėtės ir vidutiniškai sudarys apie 3,5 proc. Iki 2014 m. prognozuojamas eksporto augimo paspartėjimas iki 8-8,5 proc.

Geri žemės ūkio sektoriaus rezultatai, tikėtina, bus stipri parama Lietuvos ekonomikai, ir trečiąjį 2012 m. ketvirtį BVP augimo tempai turėtų paspartėti. „Danske“ banko analitikai nekeičia savo prognozių ir teigia, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,7 proc. Be to, gerai diversifikuota eksporto struktūra leis išvengti ryškaus augimo sulėtėjimo. Tikimasi, kad 2013 m. Lietuvos BVP padidės 3,5 proc., o 2014 m. augimo tempai sieks 4 proc. Tačiau didelio optimistiškumo nesuteikia vis dar tvyranti įtampa euro zonoje. Dėl blogesnių euro zonos perspektyvų yra rizika, kad augimas 2013 m. gali būti ir lėtesnis nei numatyta mūsų baziniame scenarijuje.

Kaip ir buvo prognozuota, infliacija metų pradžioje buvo stabili, o galiausiai ėmė mažėti. „Danske“ banko analitikai išlaiko savo prognozę, manydami, kad išoriniai faktoriai, tokie kaip energetinių išteklių bei žemės ūkio žaliavų kainos, išliks pagrindiniu vartotojų kainų indekso (VKI) augimo veiksniu antrąjį 2012 m. pusmetį. Vis dėlto padidėjusi kainų augimo rizika yra susijusi su augsiančiomis išlaidomis šildymui, kurias didins dujų kainų šokai.

Privatus vartojimas 2012 m. pirmąjį pusmetį vidutiniškai augo 6 proc., ir buvo spartesnis nei buvo prognozuota. Teigiamą poveikį vartojimo augimui darė augusios socialinės išlaidos. Tačiau silpnai atsigaunanti darbo rinka rodo, kad vartojimo augimas gali būti susijęs ir su „šešėliniais pinigais“. Šiais metais vartojimo apimtis paveiks ne tokios teigiamos ekonomikos perspektyvos ir padidėjusios neigiamos vartotojų nuotaikos, todėl tikimasi, kad, lyginant su ankstesniais metais, vartojimo augimas sulėtės – iki 4,2 proc., 2013 m. augimas sieks apie 3,1 proc.

Po sparčių augimo tempų pirmąjį šių metų ketvirtį (8,4 proc.) investicijų augimas sulėtėjo iki 0,9 proc. Pagrindiniu veiksniu investicijų augimui ir toliau išliks ES struktūrinė parama ir valstybės investicijos į infrastruktūrą. Todėl investicijų dinamikai ir toliau bus būdingi svyravimai. 2012 m. investicijų apimtys augs tik šiek tiek sparčiau nei mes 2012 m. balandį prognozavome (6,2 proc.), kadangi pasaulio finansų rinkose ir toliau vyraus neužtikrintumas dėl ateities. 2013 m. ir 2014 m. tikimasi sulaukti atsigavimo ženklų ir apie 9 proc. siekiančio investicijų augimo.

Pagrindiniu iššūkiu ir toliau išliks aukštas nedarbo lygis, lėtėjant ekonomikos augimo tempams ir toliau tikimės tik nedarbo lygio stabilizacijos. Spartėjant ekonomikos atsigavimui nedarbo lygis palaipsniui artės link 10 proc., kas mūsų vertinimu atitinka infliacijos nespartinantį nedarbo lygį.

Komentaro autorė Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »