Banko SNORAS nacionalizavimas vis dar kelia daug klausimų bei abejonių ne tik visuomenei, bet ir jos atstovams Seimo nariams. 

Nors antradienį Seimas po svarstymo pritarė laikinosios komisijos, kuri aiškintųsi SNORO bankroto aplinkybes ir šalies komercinių bankų priežiūrą, sudarymui, ketvirtadienį šis klausimas į darbotvarkę nebuvo įtrauktas.

Pasak Seimo nario E. Lementausko, nemaloniai stebina ne tik staiga pasikeitusi Seimo vadovybės pozicija dėl komisijos sudarymo svarbos, bet ir tokie V. Vasiliausko nuogąstavimai, neva komisijos, kuri tirtų SNORO nacionalizavimo ir bankroto aplinkybes, darbas išprovokuotų neigiamą visuomenės reakciją ir padidintų nepasitikėjimą bankų sistema. 

„Jei SNORO nacionalizavimas vyko teisėtai, nei Lietuvos bankui, nei Vyriausybei nėra ko baimintis. Tačiau vengimas atsakyti į elementarius klausimus, kvepia kažkuo nešvariu. Mano nuomone, SNORAS sėkmingai būtų veikęs dar 200 metų – net ir laikinasis administratorius S. Freakley pabrėžė, kad SNORAS nebuvo nemokus ir likvidumo problemų neturėjo, tačiau kažkam buvo naudingiau jį nacionalizuoti“, – sako E. Lementauskas.

Pasak parlamentaro, komisija darbą turėtų pradėti artimiausiu metu, nes būtina viešai pateikti atsakymus ar Lietuvos banko vykdyta SNORO priežiūra iki jo paskelbimo nemokiu buvo efektyvi ir savalaikė, kada Lietuvos bankas pradėjo derybas su SNORO laikinuoju administratoriumi, kas ir kada inicijavo sutarties su juo sudarymą. 

Nemažiau svarbu išsiaiškinti, kas atsakingas dėl aplaidumo, laiku nepastebėjus galimo SNORO turto grobstymo – buvusi Lietuvos banko vadovybė ar banką auditavusi bendrovė „Ernst & Young Baltic“. 

Parlamentaras sako, kad SNORO bankrotas jau palietė visus buvusius banko indėlininkus, tačiau neaiškių nacionalizavimo ir bankroto aplinkybių pasekmės ateityje atsilieps ir mokesčių mokėtojams, kurie už kažkieno nepamatuotus sprendimus turės mokėti iš savo kišenės.