Elektroninės bankininkystės paslaugomis nuolatos naudojasi trečdalis Lietuvos gyventojų

Publikuota: 2011 m. liepos 22 d. penktadienis

34 proc. Lietuvos gyventojų nuolatos naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis. Daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustųjų niekada nėra naudojęsi elektroninės bankininkystės paslaugomis. El. valdžios paslaugomis niekada nėra naudojęsi du trečdaliai (66 proc.) lietuvių.

Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. birželio 2–12 dienomis, apklausta 1 007 15–74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama, ar jie naudojasi ir kaip dažnai elektroninės bankininkystės paslaugomis (moka mokesčius, tvarko sąskaitas ir kt.) bei ar jie naudojasi ir kaip dažnai el. valdžios paslaugomis (pildo deklaracijas, rašo prašymus, paklausimus ir kt.). 15 proc. apklaustųjų apskritai nežino, kas tai yra elektroninės bankininkystės paslaugos, 39 proc. žino kas tai yra, tačiau niekada nėra naudojęsi šiomis paslaugomis. 5 proc. yra bandę vieną kitą kartą naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis, 7 proc. teigia, kad yra bandę ir ketina šiomis paslaugomis naudotis dažniau. 27 proc. apklaustųjų šiomis paslaugomis naudojasi nuolatos, reguliariai, 7 proc. mūsų šalies gyventojų naudojimasis elektroninės bankininkystės paslaugomis yra neatsiejama jų gyvenimo dalis.

Šiek tiek mažesnė dalis lietuvių naudojasi e-valdžios paslaugomis. 8 proc. teigia, kad yra vieną kitą kartą bandę naudotis šiomis paslaugomis, 7 proc. bandė ir ketina tai daryti ateityje dažniau, 14 proc. Lietuvos gyventojų nuolatos naudojasi e-valdžios paslaugomis, o 5 proc. teigia, kad tai neatsiejama jų gyvenimo dalis. Beveik penktadalis (19 proc.) apklaustųjų teigia nežinantys, kas tai yra e-valdžios paslaugos, 47 proc. žino, bet niekada nesinaudojo minėtomis paslaugomis.

„Nors Lietuvoje interneto skvarba artėja prie 70 proc., tačiau naudojimasis įvairiomis elektroninėmis paslaugomis auga ne taip greitai kaip interneto vartotojų skaičius. Akivaizdu, kad didesnė dalis internetą naudoja kaip informacijos paieškos arba bendravimo priemonę, ir vis dar maža dalis interneto vartotojų naudojasi e-bankininkystės, e-valdžios paslaugomis. Tikėtina, kad šių paslaugų naudojimas augs gan sparčiai, nes jauniausia amžiaus grupė, kur interneto vartojimas beveik šimtaprocentinis, aktyviau įsilieję į darbo rinką naudosis platesniu spektru elektroninių paslaugų“ – duomenis komentuoja RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Tyrimas parodė, kad tiek elektroninės bankininkystės, tiek e-valdžios paslaugomis dažniau naudojasi panaši socialinė grupė žmonių. Tai 25–44 metų amžiaus gyventojai, žmonės turintys aukštąjį išsimokslinimą, įmonių vadovai, savininkai, specialistai ir tarnautojai. E-valdžios paslaugomis dažniau naudojasi ir aukščiausias pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai (per 1 101 Lt vienam šeimos nariui), ir šiek tiek žemesnes pajamas gaunantys asmenys (801–1100 Lt vienam šeimos nariui). E-bankininkystės paslaugomis dažniau naudojasi aukščiausias pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai (per 1 101 Lt vienam šeimos nariui).

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »