Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Publikuota: 2017 m. liepos 27 d. ketvirtadienis

Augant ekonomikai ir didėjant vartojimo apimtims, finansų institucijų klientai dažnai nežino, kad paskolų kaina priklauso ir nuo asmeninės finansinės drausmės. Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito  sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. „Citadele“ bankas yra pirmas komercinis bankas Lietuvoje, vartotojams pasiūlęs tokį edukacinį sprendimą.

„Bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužę atlikto tyrimo duomenimis, vos ketvirtadalis šalies gyventojų žino, jog daugiau nei 30 dienų pradelsti mokėjimai yra fiksuojami asmeninėje kredito istorijoje. Ir tik 61 proc. gyventojų mano, jog spręsdami dėl kredito išdavimo bankai apskritai atsižvelgia į asmeninę kredito istoriją. Todėl nusprendėme sukurti edukacinę skaičiuoklę, kurios pagalba bet kurio banko klientas gali lengvai sužinoti, kaip kinta jam taikomos palūkanos priklausomai nuo kredito sumos dydžio, vėluojančių atsiskaitymų, prisiimtų įsipareigojimų, pajamų dydžio bei kitų banko vertinamų asmeninių kriterijų“, – teigia „Citadele“ banko valdybos narė, Rizikos valdymo tarnybos direktorė Dalia Udrienė.

Jos teigimu, 80 proc. per metus vartojimo kreditų portfelį padidinęs „Citadele“ bankas savo prioritetu laiko rizikų valdymą ir vartotojų edukaciją.

„Vartojimo paskolos yra klasikinis bankinis produktas, pastaraisiais metais Lietuvoje įgijęs ypatingai brangios paslaugos reputaciją. Klientus laikome lygiaverčiais partneriais ir siekiame, kad ir kur jie nutartų skolintis, suprastų, kaip finansų institucijų siūlomos sąlygos nemaža dalimi priklauso nuo jų pačių. Be to, suteikiame įrankį pagal įvairius parametrus įsivertinti asmeninio finansinio CV patrauklumą bei siekti, kad jis būtų nepriekaištingas“, – teigia „Citadele“ banko atstovė.

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys tvirtina, kad finansų rinkos dalyviai turėtų ne tik sudaryti vartotojams kuo lengvesnes sąlygas atsakingai skolintis, bet ir teiktų visą jiems aktualią informaciją.

„Vartojimo kredito skaičiuoklės įrankis – žingsnis į priekį kalbant apie bankų skaidrumą. Tokių įrankių dėka pats vartotojas gali pasiskaičiuoti, kokios jo pajamos, išlaidos, įsipareigojimai ir jo elgesys vykdant mokėjimus lemia skolinimosi sąlygas“, – sako K. Kupšys.

Kredito biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius teigia, jog vartotojų edukacija yra ypač svarbi šiuo metu, stebint bendras vartojimo kreditų rinkos tendencijas.

„Gyventojų finansinis raštingumas didėja, tačiau vargu, ar daug vartotojų pasakytų, kokius jų duomenis bankas įvertina prieš suteikdamas finansavimą. Tą iliustruoja ir statistika. 7 iš 10 vartotojų Lietuvoje pirmą kartą pasitikrina savo kredito istoriją pavėluotai. Tai yra ieškodami priežasčių, kodėl jau negavo paskolos, kredito kortelės, ar finansavimo išmaniajam telefonui. Banko sukurtas įrankis skatina pažinti elementus, kurie vertinami skolinantis. Šis įrankis prisidės prie geresnio finansinio raštingumo“, – sako A. Bogdanovičius, kredito biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius.

Lietuvos banko duomenimis, per vienerius metus iki šių metų balandžio šalies bankų suteiktų vartojimo paskolų suma išaugo 8 proc. iki 737,1 mln. eurų. Bankai užima beveik du trečdalius vartojimo kreditų rinkos.

Edukacinę vartojimo kredito skaičiuoklę pristačiusio „Citadele“ banko vartojimo paskolų portfelis 2017 m. antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė 13,87 mln. eurų ir buvo 177 proc. didesnis nei prieš metus. Vidutinis banko suteiktos vartojimo paskolos dydis antrąjį šių metų ketvirtį siekė 4292 eurus – 14 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu pernai (3766 eurai).

„Vartojimo paskolų augimą lemia tiek gerėjanti gyventojų finansinė situacija, vis didesnei daliai žmonių leidžianti be problemų pasiskolinti iš banko, tiek ir mažėjančios palūkanos, kurios bankuose yra keliskart palankesnės nei greitųjų kreditų bendrovėse“, – teigia D. Udrienė.

Lietuvos banko duomenimis, vidutinė bankų suteiktų vartojimo kreditų bendros kainos metinė norma 2016 m. buvo 16,8 procento. Tuo tarpu kitų vartojimo kredito davėjų teikiamų paskolų bendros kainos norma buvo 78,9 procento.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės mėnesį atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, nusprendę imti vartojimo kreditą 83 proc. gyventojų pirmiausia kreiptųsi į bankus. Į greitųjų kreditų įmones linkę kreiptis vos 3 proc., į kredito unijas – 7 proc. gyventojų.

Lietuvos banko duomenimis, vidutinė naujų vartojimo paskolų metinė palūkanų norma bankuose 2017 m. gegužės mėnesį siekė 11,89 proc. Tai – 0,39 proc. punkto mažiau nei prieš metus (12,28 proc.) ir net 1,68 proc. punkto mažiau nei tą patį 2015 m. mėnesį (13,57 proc.).

Išbandyti „Citadele“ banko sukurtą edukacinį vartojimo kredito skaičiuoklės įrankį galite čia: www.manokreditoreitingas.lt

Šaltinis: Citadele
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »