Finansų sistemos stabilumą sutvirtins naujos priemonės

Publikuota: 2015 m. birželio 23 d. antradienis

Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai atskleidė, kad šalies finansų sistema yra pasirengusi atremti staigų ekonomikos ar finansų rinkų būklės pablogėjimą. Lietuvos finansų sistemos stabilumą padės sustiprinti šiemet pradedami taikyti nauji makroprudenciniai reikalavimai bankams. Tokios išvados pateikiamos Lietuvos banko paskelbtoje Finansinio stabilumo apžvalgoje.

„Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad Lietuvos finansų sistema šiuo metu turi stiprų imunitetą įvairiems sukrėtimams: kapitalo – solidžiai daug, likvidaus turto pagalvė – pakankamai saugi. Vis dėlto, nors finansų sistemos sveikata puiki, kai kurios mažesnės kredito įstaigos, siekdamos geriau pasirengti galimiems nemaloniems netikėtumams, turės surasti papildomo kapitalo“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Bankų sistemos atsparumą Lietuvos bankas testavo atsižvelgdamas į galimas vidaus ir išorės rizikas. Atsižvelgiant į jas, buvo modeliuojami nepalankūs teoriniai scenarijai: kaip finansų įstaigos atlaikytų eksporto ar ekonomikos nuosmukį, kaip susitvarkytų su staigiu indėlių sumažėjimu.

Testavimo rezultatai rodo, kad bankų sektorius turi pakankamai kapitalo ir yra atsparus ekonomikos sukrėtimams. Vis dėlto, siekiant atitikti kapitalo reikalavimus, keliems bankams atsirastų poreikis jį padidinti. Sistemos mastu šis poreikis jis sudarytų nedidelę dalį (0,8 %) bankų sektoriaus kapitalo. Testuojant bankų likvidumo būklę, nustatyta, kad, net ir klientams atsiėmus reikšmingas indėlių sumas, visi bankai su atsarga viršytų reikalaujamus rodiklius.

Lietuvos finansų sistema atspari problemoms Graikijoje, nes tiesioginiai ekonominiai ir finansiniai ryšiai su šia valstybe nėra glaudūs.

Vertinant vidaus veiksnių galimą įtaką finansiniam stabilumui, iššūkiais laikytinos vis dar didelės Lietuvos savivaldybių skolos ir nesubalansuota kredito unijų raida. Pastarųjų veiklai didžiausią riziką kelia reikšmingos investicijos į skolos vertybinius popierius. Esant nepalankiems šių investicijų kainų svyravimams, gerokai padidėtų unijų poreikis pritraukti papildomą kapitalą.

Kitoje finansiniam stabilumui svarbioje srityje, būtent nekilnojamojo turto rinkoje, Lietuvos banko vertinimu, burbulas nesiformuoja.

„Nors prieš euro įvedimą būgštavimų būta, būsto rinka neužvirė. Esant pakankamai intensyvioms naujų būstų statyboms, ir toliau rinkoje stebime daugiau norinčių parduoti nei norinčių pirkti būstą. Nors artimiausiu metu prognozuojame nuosaikų rinkos augimą, padėtį toliau atidžiai stebime ir, prireikus, esame pasirengę taikyti prevencines priemones“, – sako V. Vasiliauskas.

Pasak jo, kad būtų stiprinamas bankų pasirengimas dengti galimus ateities nuostolius, Lietuvos bankas prisijungė prie kitų Europos šalių ir nuo 2015 m. birželio 30 d. pradeda taikyti 2,5 proc. kapitalo apsaugos rezervą, kuris papildys šiuo metu nustatytą 8 proc. kapitalo pakankamumo reikalavimą. Birželio 30 d. Lietuvos bankas pradės naudoti kitą bankams taikomą priemonę – anticiklinį kapitalo rezervą, kuris padės užkardyti kredito burbulų pūtimąsi. Ši priemonė šalyje pradedama taikyti pusmečiu anksčiau, nei numato ketvirtoji Kredito reikalavimų direktyva. Reikalavimas bus nustatomas kas ketvirtį, atsižvelgiant į padėtį kredito rinkoje. Įprastomis sąlygomis šio rezervo dydis svyruos nuo 0 iki 2,5 proc. 2017 m. bus įvestas dar vienas reikalavimas – sisteminės svarbos institucijų kapitalo rezervas. Jo tikslas –  padidinti sistemiškai svarbių institucijų atsparumą galimiems šokams. Šis rezervas gali siekti iki 2 proc. viso pagal riziką įvertinto turto. Šių metų lapkričio 1 d. dieną taip pat įsigalioja Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kuriais bus mažinama perteklinio įsiskolinimo galimybė ir didinamas bankų klientų atsparumas galimam palūkanų normų kilimui.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »

Biometrinių atsiskaitymų patrigubės

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliųjų atsiskaitymų, kuriems atlikti naudojami biometriniai duomenys, šiemet išaugs iki 2 mlrd. dolerių. skaityti »

Šveicarijoje bus naudojama bendra bankomatų operacinė sistema

Šveicarijos bankai diegia standartizuotą operacinę sistemą, skirtą visiems šalies bankomatams. skaityti »

Išgėrei per daug – negalėsi pasinaudoti mokėjimo kortelėmis

Sukurta mobilioji programėlė „DrnkPay“, padėsianti kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. skaityti »

Virtualiosios valiutos „Ethereum“ vertė staigiai išaugo

„Ethereum“ kaina per parą išaugo 25 proc. Dar metų pradžioje ši virtualioji valiuta kainavo vos 8 dolerius. „Ethereum“ išpopuliarino gamintojai ir verslo klientai. skaityti »