Išlaidų dalis pensijoms didės tik Lietuvoje

Publikuota: 2013 m. rugsėjo 17 d. antradienis

II pakopos pensijų fondams Lietuvoje – jau beveik 10 metų, tačiau kartais vis dar bandoma dvejoti dėl jų reikalingumo. Tokių dvejonių pasekmė – pakankamai pesimistiškos Europos Komisijos prognozės pensinio aprūpinimo klausimu ateityje, susijusios su Lietuvoje pensijoms tenkančia viešųjų išlaidų dalimi. Lietuvoje kaupiančiųjų II pakopos pensiją dalis tarp visų gyventojų yra mažiausia, lyginant su Latvija ar Estija.

Išlaidos pensijoms Lietuvoje nieko gero nežada

Jei pasitvirtins „Eurostat“ prognozuojamas demografinių problemų mastas, senyvo amžiaus gyventojų priklausomybės santykis Lietuvoje turėtų didėti nuo 27 proc. 2020 m. iki 57 proc. 2060 m. Esant dabartinėms santykinai mažoms įmokoms į II pakopos pensijų fondus 2060 m., išlaidos senatvės pensijoms iš Sodros išaugtų nuo 8,6 proc. BVP 2010 m. iki 12,1 proc. 2060 m.

Didžiausia pensinio amžiaus žmonių dalis 2060 m. prognozuojama Latvijoje – 67,99 proc. Tačiau net ir šioje šalyje viešosios išlaidos pensijoms turėtų mažėti nuo 9,7 proc. BVP 2010 m. iki 5,9 proc. BVP 2060 m. Daugiausia dėl tinkama linkme reformuotos pensijų sistemos ir reikšmingesnio II pakopos pensijų fondų vaidmens.

Estijoje pensinio amžiaus žmonių dalis bus didžiausia 2020 m. – 30 proc., tačiau vėliau ji didės ne taip sparčiai kaip kitose šalyse ir 2060 m. turėtų pasiekti 56 proc. O viešosios išlaidos pensijoms Estijoje turėtų mažėti nuo 8,9 proc. BVP 2010 m. iki 7,7 proc. BVP 2060 m.

Be abejonės, viešųjų išlaidų pensijoms mažėjimas – teigiamas sėkmingai įgyvendinamų pensijų reformų padarinys.

Neapsisprendimų liūne

Kaupiančiųjų II pakopos fonduose Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse daugėja nuolat. Vis dėlto Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje visi žmonės dalyvauti II pensijų pakopoje renkasi savanoriškai. O šiuo metu sudaryta dar ir papildoma galimybė II pakopos dalyviams iš naujo apsispręsti, kaip kaupti pensiją.

Lietuvoje tarp kaupiančiųjų II pakopos pensiją yra daugiau moterų, o didžiausią dalį sudaro 25 – 35 metų amžiaus gyventojai. Iš viso šiandien II pakopos pensiją kaupia 36,88 proc. Lietuvos gyventojų. Pastaruosius vieni stengiasi įtikinti grįžti ir pasikliauti tik „Sodra“, kiti – prie II pakopos pensijų kaupimo prisidėti ir asmeninėmis lėšomis, tuo pačiu gaunant papildomą valstybės paskatinimą. Šioje nesibaigiančioje ir bendro sutarimo neturinčioje diskusijoje labiausiai nukenčia ne kas kitas, o būsimieji pensininkai.

Nemaža dalis II pakopos pensijų kaupimo dalyvių vis dar nėra apsisprendę, ką rinktis, tačiau sustabdyti II pakopos pensijos kaupimą renkasi retas – iki rugsėjo 2 dienos tokį apsisprendimą rinkoje priėmė vos 8 tūkst. dalyvių. Tuo tarpu 193 tūkst. II pensijų pakopos dalyvių pateikė sutikimus papildomai įmokai savo lėšomis. Be to, 2013 m. II ketvirčio duomenimis, II pakopos dalyvių skaičius išaugo 1,93 proc., lyginant su 2012 m. Iš esmės, tokie skaičiai parodo, kad dauguma gyventojų vis tik supranta, kad papildomas rūpestis savo pensija yra geriau negu joks.

Principai panašūs, požiūris – kitas

Nors pensijų sistemų principai Baltijos šalyse yra panašūs, tačiau požiūris į jas skiriasi. II pakopos pensijų sistema Latvijoje įvesta 2001 m., ir ji privaloma gyventojams, gimusiems vėliau nei 1971 m. liepos 1 d. Taigi, 43 metų amžiaus ar jaunesniems dalyvavimas II pakopoje yra privalomas, todėl kaupia net 55,4 proc. visų šalies gyventojų.

Latvijoje didžiausią dalį II pakopos pensijų dalyvių sudaro 31 – 41 metų amžiaus žmonės, aktyvesnės kaupiant pensiją yra moterys – jos dažniau nei vyrai kaupti pensiją renkasi savanoriškai. Nuo 2012 m. birželio mėnesio per metus kaupiančiųjų skaičius išaugo 3,22 proc.

Estijos II pakopos pensijų sistema įvesta 2002-aisiais. Panašiai kaip ir kitose šalyse, Estijoje ji yra privaloma žmonėms, gimusiems vėliau nei 1983 m. Taigi, II pakopos pensiją privalomai kaupia visi sulaukę 31 metų ir jaunesni gyventojai, o iš viso ir privalomai, ir savanoriškai tai daro 48,46 proc. visų gyventojų. Per aštuonis mėnesius 2013 m. kaupiančiųjų pensiją II pakopos fonduose daugėjo 1,28 proc.

Komentarą parengė Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »

Biometrinių atsiskaitymų patrigubės

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliųjų atsiskaitymų, kuriems atlikti naudojami biometriniai duomenys, šiemet išaugs iki 2 mlrd. dolerių. skaityti »

Šveicarijoje bus naudojama bendra bankomatų operacinė sistema

Šveicarijos bankai diegia standartizuotą operacinę sistemą, skirtą visiems šalies bankomatams. skaityti »

Išgėrei per daug – negalėsi pasinaudoti mokėjimo kortelėmis

Sukurta mobilioji programėlė „DrnkPay“, padėsianti kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. skaityti »

Virtualiosios valiutos „Ethereum“ vertė staigiai išaugo

„Ethereum“ kaina per parą išaugo 25 proc. Dar metų pradžioje ši virtualioji valiuta kainavo vos 8 dolerius. „Ethereum“ išpopuliarino gamintojai ir verslo klientai. skaityti »