Įvedus eurą, bankomatuose bus galima išsimti tik smulkias eurų kupiūras

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 4 d. pirmadienis

Lietuvai sausio 1 dieną įsivedus eurą, bankomatuose bent kurį laiką nebus išduodamos stambesnio nei 50 eurų nominalo kupiūros, patvirtino Lietuvos bankas (LB).

LB Grynųjų pinigų tarnybos Kasos departamento direktoriaus Antanas Ivanauskas, jau 2015-ųjų pradžioje bus galima gauti ir didesnių – 100, 200 ir 500 – nominalų kupiūras, tačiau jos bus išduodamos tik pinigų keitimo skyriuose. Pasak jo, naudoti tik mažesnes kupiūras likus dviems savaitėms iki valiutos keitimo ir dvi savaitės po jo rekomenduoja Europos Komisija (EK).

„Įvedus eurą visi komerciniai bankai turės visų eurų nominalų banknotų. Atsižvelgdamas į Europos Komisijos (EK) rekomendacijas, Lietuvos bankas kartu su komerciniais bankais susitarė, kad 2015 metų pradžioje komercinių bankų padaliniuose ir iš bankomatų klientams pirmiausia bus išduodami mažesnių nominalų (5, 10, 20 ir 50) eurų banknotai“, – sakė A. Ivanauskas.

Jis teigė, kad LB visą sausio 1-ajai reikiamą kiekį banknotų pasiskolins „iš vieno eurą įsivedusios šalies centrinio banko“, su kuriuo kol kas sutartis dar nėra pasirašyta. Vėliau tą skolą LB grąžins, atspausdinęs reikiamą kiekį banknotų eurus spausdinančiose Europos spaustuvėse.

Planuojama, kad visus banknotus Lietuva turės jau lapkričio 1 dieną.

Iki sausio 1-osios prekybininkams taip pat bus sudarytos galimybės apsirūpinti visų nominalų banknotais – juos didžiosios įmonės galės užsakyti ir gauti iš komercinių bankų nuo gruodžio 1 dienos. Mažesnėms įmonėms tokios galimybės bus sudarytos likus penkioms dienomis iki euro įvedimo.

Anot Europos Komisijos atstovų, kad, pavyzdžiui, 500 eurų banknotai eurozonos valstybėse valiutos pasikeitimo metu niekada nenaudojami prekyboje, nes patys prekybininkai pradžioje neturi pakankamai grynųjų pinigų grąžai, taip pat baiminamasi neigiamų pasekmių dėl galimo stambių kupiūrų padirbinėjimo.

„Tuos banknotus (didesnio nominalo) paprastai turi žmonės, kurie nepasitiki bankų sistema ir nori taupyti namuose. Mūsų patirtis rodo, kad kai kuriose šalyse jie naudojami dėl paplitusios šešėlinės ekonomikos (...). Labiausiai tikėtina, kad jūs bankomatuose jų (500 eurų nominalo banknotų) nepamatysite“, – praėjusią savaitę žurnalistams Briuselyje sakė Europos Komisijos pareigūnas, kuris kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Anot jo, beveik trečdalis visų 500 eurų banknotų kilus nekilnojamojo turto statybų bumui buvo paplitę Ispanijoje, kai darbuotojams atlyginimai dažniausiai buvo mokami grynaisiais.

Jis taip pat nurodė, kad daugelyje euro zonos narių didžiausio nominalo bankomatuose esantys banknotai yra 50 eurų vertės, išskyrus Austriją ir Liuksemburgą, kur stambiausios bankomatuose esančios kupiūros yra 100 eurų.

Iš viso Lietuvos bankas planuoja įsigyti 132 mln. vienetų eurų banknotų ir 370 mln. vienetų eurų ir euro centų monetų.

Planuojama, kad visas šaliai reikalingas eurų monetų kiekis bus nukaldintas Lietuvos monetų kalykloje.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »

Biometrinių atsiskaitymų patrigubės

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliųjų atsiskaitymų, kuriems atlikti naudojami biometriniai duomenys, šiemet išaugs iki 2 mlrd. dolerių. skaityti »

Šveicarijoje bus naudojama bendra bankomatų operacinė sistema

Šveicarijos bankai diegia standartizuotą operacinę sistemą, skirtą visiems šalies bankomatams. skaityti »

Išgėrei per daug – negalėsi pasinaudoti mokėjimo kortelėmis

Sukurta mobilioji programėlė „DrnkPay“, padėsianti kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. skaityti »

Virtualiosios valiutos „Ethereum“ vertė staigiai išaugo

„Ethereum“ kaina per parą išaugo 25 proc. Dar metų pradžioje ši virtualioji valiuta kainavo vos 8 dolerius. „Ethereum“ išpopuliarino gamintojai ir verslo klientai. skaityti »