Įvedus eurą, bankomatuose bus galima išsimti tik smulkias eurų kupiūras

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 4 d. pirmadienis

Lietuvai sausio 1 dieną įsivedus eurą, bankomatuose bent kurį laiką nebus išduodamos stambesnio nei 50 eurų nominalo kupiūros, patvirtino Lietuvos bankas (LB).

LB Grynųjų pinigų tarnybos Kasos departamento direktoriaus Antanas Ivanauskas, jau 2015-ųjų pradžioje bus galima gauti ir didesnių – 100, 200 ir 500 – nominalų kupiūras, tačiau jos bus išduodamos tik pinigų keitimo skyriuose. Pasak jo, naudoti tik mažesnes kupiūras likus dviems savaitėms iki valiutos keitimo ir dvi savaitės po jo rekomenduoja Europos Komisija (EK).

„Įvedus eurą visi komerciniai bankai turės visų eurų nominalų banknotų. Atsižvelgdamas į Europos Komisijos (EK) rekomendacijas, Lietuvos bankas kartu su komerciniais bankais susitarė, kad 2015 metų pradžioje komercinių bankų padaliniuose ir iš bankomatų klientams pirmiausia bus išduodami mažesnių nominalų (5, 10, 20 ir 50) eurų banknotai“, – sakė A. Ivanauskas.

Jis teigė, kad LB visą sausio 1-ajai reikiamą kiekį banknotų pasiskolins „iš vieno eurą įsivedusios šalies centrinio banko“, su kuriuo kol kas sutartis dar nėra pasirašyta. Vėliau tą skolą LB grąžins, atspausdinęs reikiamą kiekį banknotų eurus spausdinančiose Europos spaustuvėse.

Planuojama, kad visus banknotus Lietuva turės jau lapkričio 1 dieną.

Iki sausio 1-osios prekybininkams taip pat bus sudarytos galimybės apsirūpinti visų nominalų banknotais – juos didžiosios įmonės galės užsakyti ir gauti iš komercinių bankų nuo gruodžio 1 dienos. Mažesnėms įmonėms tokios galimybės bus sudarytos likus penkioms dienomis iki euro įvedimo.

Anot Europos Komisijos atstovų, kad, pavyzdžiui, 500 eurų banknotai eurozonos valstybėse valiutos pasikeitimo metu niekada nenaudojami prekyboje, nes patys prekybininkai pradžioje neturi pakankamai grynųjų pinigų grąžai, taip pat baiminamasi neigiamų pasekmių dėl galimo stambių kupiūrų padirbinėjimo.

„Tuos banknotus (didesnio nominalo) paprastai turi žmonės, kurie nepasitiki bankų sistema ir nori taupyti namuose. Mūsų patirtis rodo, kad kai kuriose šalyse jie naudojami dėl paplitusios šešėlinės ekonomikos (...). Labiausiai tikėtina, kad jūs bankomatuose jų (500 eurų nominalo banknotų) nepamatysite“, – praėjusią savaitę žurnalistams Briuselyje sakė Europos Komisijos pareigūnas, kuris kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Anot jo, beveik trečdalis visų 500 eurų banknotų kilus nekilnojamojo turto statybų bumui buvo paplitę Ispanijoje, kai darbuotojams atlyginimai dažniausiai buvo mokami grynaisiais.

Jis taip pat nurodė, kad daugelyje euro zonos narių didžiausio nominalo bankomatuose esantys banknotai yra 50 eurų vertės, išskyrus Austriją ir Liuksemburgą, kur stambiausios bankomatuose esančios kupiūros yra 100 eurų.

Iš viso Lietuvos bankas planuoja įsigyti 132 mln. vienetų eurų banknotų ir 370 mln. vienetų eurų ir euro centų monetų.

Planuojama, kad visas šaliai reikalingas eurų monetų kiekis bus nukaldintas Lietuvos monetų kalykloje.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »