Japonijos parduotuvėse bus atsiskaitoma nuskenavus delną

Publikuota: 2015 m. spalio 8 d. ketvirtadienis

Bendrovė JCB Japonijoje pradėjo testuoti naują atsiskaitymų sistemą. Jei tokia sistema bus įgyvendinta, atsiskaitant už prekes visai nereikės mokėjimo kortelių. Priėjimas prie bankomatų, atsiskaitymas parduotuvių kasose vyks pridedant delną prie skaitytuvo.

Keli šimtai JCB darbuotojų jau išmėgino naująją sistemą, atsiskaitydami per ją darbovietės kavinėje. Kliento delno atspaudas kartu su kreditinės kortelės duomenimis ir kitais mokėjimo rekvizitais registruojamas „Fujitsu“ duomenų bazėje.

Apsipirkimo metu pirkėjas prideda delną prie atspaudų skaitytuvo. Kompiuteris perduoda gautą vaizdą į serverį ir gauna mokėjimo kortelės numerį, kuris susietas su šiuo vaizdu. Po to sistema apdoroja mokėjimą. Kad atpažinimo procesas būtų spartesnis, sistema gali paprašyti ir slaptažodžio.

„Siekiame išbandyti šią paslaugą įvairiose šalyse, kad būtų galima sukurti unikalią biometrijos mokėjimų sistemą. Esu įsitikinęs, kad naujasis atsiskaitymo būdas atitinka mūsų klientų reikalavimus ir lūkesčius“, – teigia JCB viceprezidentas Tas Vatanabe.

„Fujitsu“ atstovai tvirtina, kad jau parduotų šių biometrijos sistemų skaičius pasiekė 470 tūkstančių. Šiais įrenginiais identifikacijos tikslais naudojasi jau daugiau nei 63 mln. žmonių 60-yje pasaulio šalių.

Ekspertų manymu, biometrijos technologijos su delno atspaudų atpažinimu vis populiarėja. Jos ne tik pakeis mokėjimo korteles, bet ir bus naudojamos priėjimui prie el. paslaugų. Jos taip pat turėtų pakeisti seifų ar namų raktus.

Šaltinis: payspacemagazine.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »