Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Publikuota: 2017 m. rugsėjo 7 d. ketvirtadienis

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. Dalis gyventojų ryžtasi ir daugiau nei vienai vartojimo paskolai, o dažniausiai, kaip rodo apklausos, skolinasi būsto remontui ir automobiliui įsigyti.

 Vartojimo paskolas turi kas trečias

Specializuoto banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės Baltijos šalyse atlikta apklausa atskleidė, kad maždaug trečdalis (32 proc.) lietuvių praėjusiais metais turėjo vartojimo paskolų. Lyginant su 2015 metais, ši dalis išaugo 2 proc. Daugiau nei vieną paskolą per paskutinius trejus metus teigė turėję 42 proc. apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų.

Trečdaliui lietuvių vartojimo paskolos prireikė būstui susiremontuoti ar naujiems baldams įsigyti, o panašiai daliai (31 proc.) – automobiliui nusipirkti. Šie skolinimosi motyvai jau ne vienerius metus išlieka patys populiariausi, o juos įvardijusių gyventojų dalis nuo 2015 metų išaugo 6 proc.

Tarp kitų lietuvių minimų paskatų pasiskolinti – poreikis įsigyti elektroninės ar buitinės technikos (17 proc.), nekilnojamojo turto (16 proc.), pinigų kasdienėms išlaidoms trūkumas (8 proc.), noras pakeliauti (7 proc.) ir susiremontuoti automobilį (5 proc.). 4 proc. lietuvių taip pat skolinasi jau turimiems įsipareigojimams padengti.

Per pastaruosius trejus metus vartojimo paskolų turėjo ir beveik trečdalis latvių – bent vieną teigia turėję 29 proc. Populiariausių skolinimosi priežasčių Latvijoje trejetas rikiuojasi taip: automobilio įsigijimas (35 proc.), būsto remontas (27 proc.), elektroninės ar buities buitinės technikos įsigijimas (19 proc.). Įdomu, kad kaimyninėje šalyje skolinimasis turimiems įsipareigojimams padengti – ketvirtas dažniausiai minėtų motyvų sąraše, o daugiau kaip dešimtadalis (12 proc.) latvių skolinasi būtent kitų savo paskolų refinansavimui.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »