Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Publikuota: 2017 m. rugsėjo 7 d. ketvirtadienis

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. Dalis gyventojų ryžtasi ir daugiau nei vienai vartojimo paskolai, o dažniausiai, kaip rodo apklausos, skolinasi būsto remontui ir automobiliui įsigyti.

 Vartojimo paskolas turi kas trečias

Specializuoto banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės Baltijos šalyse atlikta apklausa atskleidė, kad maždaug trečdalis (32 proc.) lietuvių praėjusiais metais turėjo vartojimo paskolų. Lyginant su 2015 metais, ši dalis išaugo 2 proc. Daugiau nei vieną paskolą per paskutinius trejus metus teigė turėję 42 proc. apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų.

Trečdaliui lietuvių vartojimo paskolos prireikė būstui susiremontuoti ar naujiems baldams įsigyti, o panašiai daliai (31 proc.) – automobiliui nusipirkti. Šie skolinimosi motyvai jau ne vienerius metus išlieka patys populiariausi, o juos įvardijusių gyventojų dalis nuo 2015 metų išaugo 6 proc.

Tarp kitų lietuvių minimų paskatų pasiskolinti – poreikis įsigyti elektroninės ar buitinės technikos (17 proc.), nekilnojamojo turto (16 proc.), pinigų kasdienėms išlaidoms trūkumas (8 proc.), noras pakeliauti (7 proc.) ir susiremontuoti automobilį (5 proc.). 4 proc. lietuvių taip pat skolinasi jau turimiems įsipareigojimams padengti.

Per pastaruosius trejus metus vartojimo paskolų turėjo ir beveik trečdalis latvių – bent vieną teigia turėję 29 proc. Populiariausių skolinimosi priežasčių Latvijoje trejetas rikiuojasi taip: automobilio įsigijimas (35 proc.), būsto remontas (27 proc.), elektroninės ar buities buitinės technikos įsigijimas (19 proc.). Įdomu, kad kaimyninėje šalyje skolinimasis turimiems įsipareigojimams padengti – ketvirtas dažniausiai minėtų motyvų sąraše, o daugiau kaip dešimtadalis (12 proc.) latvių skolinasi būtent kitų savo paskolų refinansavimui.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »