Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Publikuota: 2017 m. rugsėjo 7 d. ketvirtadienis

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. Dalis gyventojų ryžtasi ir daugiau nei vienai vartojimo paskolai, o dažniausiai, kaip rodo apklausos, skolinasi būsto remontui ir automobiliui įsigyti.

 Vartojimo paskolas turi kas trečias

Specializuoto banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės Baltijos šalyse atlikta apklausa atskleidė, kad maždaug trečdalis (32 proc.) lietuvių praėjusiais metais turėjo vartojimo paskolų. Lyginant su 2015 metais, ši dalis išaugo 2 proc. Daugiau nei vieną paskolą per paskutinius trejus metus teigė turėję 42 proc. apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų.

Trečdaliui lietuvių vartojimo paskolos prireikė būstui susiremontuoti ar naujiems baldams įsigyti, o panašiai daliai (31 proc.) – automobiliui nusipirkti. Šie skolinimosi motyvai jau ne vienerius metus išlieka patys populiariausi, o juos įvardijusių gyventojų dalis nuo 2015 metų išaugo 6 proc.

Tarp kitų lietuvių minimų paskatų pasiskolinti – poreikis įsigyti elektroninės ar buitinės technikos (17 proc.), nekilnojamojo turto (16 proc.), pinigų kasdienėms išlaidoms trūkumas (8 proc.), noras pakeliauti (7 proc.) ir susiremontuoti automobilį (5 proc.). 4 proc. lietuvių taip pat skolinasi jau turimiems įsipareigojimams padengti.

Per pastaruosius trejus metus vartojimo paskolų turėjo ir beveik trečdalis latvių – bent vieną teigia turėję 29 proc. Populiariausių skolinimosi priežasčių Latvijoje trejetas rikiuojasi taip: automobilio įsigijimas (35 proc.), būsto remontas (27 proc.), elektroninės ar buities buitinės technikos įsigijimas (19 proc.). Įdomu, kad kaimyninėje šalyje skolinimasis turimiems įsipareigojimams padengti – ketvirtas dažniausiai minėtų motyvų sąraše, o daugiau kaip dešimtadalis (12 proc.) latvių skolinasi būtent kitų savo paskolų refinansavimui.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Paskelbti nauji mobiliosios bankininkystės standartai

Tarptautinė standartizacijos organizacija išleido naują naudojimosi finansinėmis paslaugomis specifikaciją. skaityti »

Australijoje susimokėti bus galima patvirtinant tapatybę balsu

Australijos bankas ANZ netrukus pradės bandyti atsiskaitymų patvirtinimo balsu sistemą, kuri veiks per mobilųjį telefoną. skaityti »

Apsipirkti „Amazon“ bus galima ir neturint banko kortelės

„Amazon“ paskelbė pradėjusi teikti paslaugą „Amazon Cash“ tiems pirkėjams, kurie nori apsipirkti interneto parduotuvėje Amazon.com, tačiau neturi kreditinės kortelės. skaityti »

Anglijos bankas pinigų gamybai ruošiasi naudoti palmių aliejų

Po kritikos dėl gyvūnų taukų panaudojimo gaminant plastikinę 5 svarų sterlingų kupiūrą Anglijos bankas svarsto galimybę 20 svarų sterlingų kupiūros gamybai naudoti palmių aliejų. skaityti »

Estija išleis du kolekcinius eurus

Estijos banko stebėtojų taryba patvirtino dviejų atminties monetų dizainą. skaityti »

60 proc. europiečių per internetą apsiperka bent kartą per mėnesį

Kas ketvirtas prieigą prie interneto turintis europietis interneto parduotuvėje apsiperka bent kartą per savaitę. skaityti »

Futbolininkai baudas susimokės savo marškinėliais

„Mastercard“ bekontakčio atsiskaitymo technologija bus integruota į futbolo teisėjų korteles ir žaidėjų marškinėlius, kad pastarieji galėtų susimokėti už baudas tiesiog žaidimo lauke. skaityti »

Europos pirkėjai nebesidomi skaitmenine valiuta

Neseniai „Mastercard“ atliktas tyrimas rodo, kad Europos pirkėjai nenoriai naudojasi skaitmenine valiuta. skaityti »

Amerikoje grynuosius pinigus iš bankomato jau galima išsiimti be banko kortelės

Amerikos bankas „Wells Fargo & Co“ pasiūlė klientams galimybę išsiimti grynuosius pinigus iš bankomatų be banko kortelių, naudojantis vien išmaniuoju telefonu. skaityti »

Latvijos bankas išleido eurą su pirštine

Latvija išleido kolekcinę monetą, iliustruojančią pasaką apie pirštinaitę. skaityti »