Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Publikuota: 2017 m. rugsėjo 28 d. ketvirtadienis

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. Tokią tendenciją atskleidė „Citadele“ banko inicijuotas „Spinter Research“ tyrimas, kuriame savo nuomonę išsakė 505 įmonių vadovai.

Apklausos duomenimis, 55 proc. Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių įmonių negali pasakyti, ką reiškia ketvirtoji pramonės revoliucija, kuri gali lemti ir esminius pokyčius gamyboje, ir visose kitose gyvenimo srityse, kurias jau iš esmės keičia ar dar keis technologijos.

„Nerimą kelia tokia didelė Lietuvos verslininkų dalis, kuri nieko nežino apie naujausią ir, kaip prognozuojama, stipriausią tendenciją pramonėje po garo mašinų, elektros bei kompiuterių ir automatizavimo pradžios. Tai pavojaus signalas, kad nebūsime pakankamai konkurencingi, nes nežinome, kam reikia ruoštis“, - sako „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

Pasak G. Kubiliūnienės, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad ketvirtoji pramonės revoliucija neturi nieko bendro su smulkiuoju verslu, tačiau ji kaip tik gali smarkiai pakeisti būtent šio segmento konkurencinę aplinką.

„Ketvirtoji pramonės revoliucija apima ir daiktų internetą, ir autonominius automobilius, kurie jau išbandomi realioje aplinkoje, ir debesų kompiuteriją. „Uber“ gal nebūtų labai tikslus daiktų interneto pavyzdys, tačiau su išmaniaisiais įrenginiais susieta pavėžėjimo paslauga Vilniuje smarkiai pakeitė visą taksi rinką, kurioje nemaža dalis vairuotojų de facto yra smulkieji verslininkai. Arba debesų kompiuterija, kuri tokią patalpą, kaip serverinė, daugumoje įmonių pavertė istorija. Tai aktualu visiems, kuriems reikia IT paslaugų, tačiau akivaizdu, kad kasdienybėje tai tiesiog nesiejama su ketvirtąja pramonės revoliucija“, - sako „Citadele“ banko atstovė.

Vis dėlto, penktadalis (20 proc.) apklausoje dalyvavusių smulkių ir vidutinių įmonių vadovų mano, kad ketvirtoji pramonės revoliucija Lietuvai padės tapti labiau konkurencinga Europos ir pasaulio rinkose. 12 proc. laikosi priešingos nuomonės, o 7 proc. išreiškė neutralią poziciją šiuo klausimu.

„Norisi palaikyti verslininkų nuomonę, kad technologijos padės mūsų konkurencingumui, tačiau su vienintele sąlyga – jeigu tam ruošimės. Reikia nepamiršti, kad technologijos tobulėja labai greitai, jų pritaikomumas auga kasdien. Kitų šalių verslininkai taip pat ieško sprendimų, kaip padidinti veiklos efektyvumą, prisitaikyti prie augančių vartotojų, klientų lūkesčių. Konkurencinis spaudimas didės, lengva nebus“, - teigia G. Kubiliūnienė.

Lietuvoje maždaug kas dešimtas smulkios ar vidutinės įmonės vadovas, girdėjęs apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, tvirtina, kad ruošiasi jos keliamiems iššūkiams ir yra pasirengęs juos atremti. Tačiau net 76 proc. įmonių pripažįsta, kad šiai pramonės revoliucijai nesiruošia.

„Realybė tokia, kad tikrai dideli konkurencijos iššūkiai didžiąją dalį mūsų šalies įmonių užklups netikėtai. Net ir ta verslininkų dalis, kuri pripažįsta turinti supratimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių nesiima priemonių, kad tinkamai atsakytų į laukiančius išbandymus“, - sako „Citadele“ banko atstovė.

„Citadele“ užsakymu „Spinter tyrimai“ šalies smulkiųjų ir vidutinių įmonių vadovų apklausą atliko šiemet pavasarį, joje dalyvavo 505 respondentai.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »