Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Publikuota: 2017 m. rugsėjo 28 d. ketvirtadienis

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. Tokią tendenciją atskleidė „Citadele“ banko inicijuotas „Spinter Research“ tyrimas, kuriame savo nuomonę išsakė 505 įmonių vadovai.

Apklausos duomenimis, 55 proc. Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių įmonių negali pasakyti, ką reiškia ketvirtoji pramonės revoliucija, kuri gali lemti ir esminius pokyčius gamyboje, ir visose kitose gyvenimo srityse, kurias jau iš esmės keičia ar dar keis technologijos.

„Nerimą kelia tokia didelė Lietuvos verslininkų dalis, kuri nieko nežino apie naujausią ir, kaip prognozuojama, stipriausią tendenciją pramonėje po garo mašinų, elektros bei kompiuterių ir automatizavimo pradžios. Tai pavojaus signalas, kad nebūsime pakankamai konkurencingi, nes nežinome, kam reikia ruoštis“, - sako „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

Pasak G. Kubiliūnienės, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad ketvirtoji pramonės revoliucija neturi nieko bendro su smulkiuoju verslu, tačiau ji kaip tik gali smarkiai pakeisti būtent šio segmento konkurencinę aplinką.

„Ketvirtoji pramonės revoliucija apima ir daiktų internetą, ir autonominius automobilius, kurie jau išbandomi realioje aplinkoje, ir debesų kompiuteriją. „Uber“ gal nebūtų labai tikslus daiktų interneto pavyzdys, tačiau su išmaniaisiais įrenginiais susieta pavėžėjimo paslauga Vilniuje smarkiai pakeitė visą taksi rinką, kurioje nemaža dalis vairuotojų de facto yra smulkieji verslininkai. Arba debesų kompiuterija, kuri tokią patalpą, kaip serverinė, daugumoje įmonių pavertė istorija. Tai aktualu visiems, kuriems reikia IT paslaugų, tačiau akivaizdu, kad kasdienybėje tai tiesiog nesiejama su ketvirtąja pramonės revoliucija“, - sako „Citadele“ banko atstovė.

Vis dėlto, penktadalis (20 proc.) apklausoje dalyvavusių smulkių ir vidutinių įmonių vadovų mano, kad ketvirtoji pramonės revoliucija Lietuvai padės tapti labiau konkurencinga Europos ir pasaulio rinkose. 12 proc. laikosi priešingos nuomonės, o 7 proc. išreiškė neutralią poziciją šiuo klausimu.

„Norisi palaikyti verslininkų nuomonę, kad technologijos padės mūsų konkurencingumui, tačiau su vienintele sąlyga – jeigu tam ruošimės. Reikia nepamiršti, kad technologijos tobulėja labai greitai, jų pritaikomumas auga kasdien. Kitų šalių verslininkai taip pat ieško sprendimų, kaip padidinti veiklos efektyvumą, prisitaikyti prie augančių vartotojų, klientų lūkesčių. Konkurencinis spaudimas didės, lengva nebus“, - teigia G. Kubiliūnienė.

Lietuvoje maždaug kas dešimtas smulkios ar vidutinės įmonės vadovas, girdėjęs apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, tvirtina, kad ruošiasi jos keliamiems iššūkiams ir yra pasirengęs juos atremti. Tačiau net 76 proc. įmonių pripažįsta, kad šiai pramonės revoliucijai nesiruošia.

„Realybė tokia, kad tikrai dideli konkurencijos iššūkiai didžiąją dalį mūsų šalies įmonių užklups netikėtai. Net ir ta verslininkų dalis, kuri pripažįsta turinti supratimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių nesiima priemonių, kad tinkamai atsakytų į laukiančius išbandymus“, - sako „Citadele“ banko atstovė.

„Citadele“ užsakymu „Spinter tyrimai“ šalies smulkiųjų ir vidutinių įmonių vadovų apklausą atliko šiemet pavasarį, joje dalyvavo 505 respondentai.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »