LBA prezidento S. Kropo birželio bankų veiklos statistinių rodiklių komentarai

Publikuota: 2012 m. liepos 27 d. penktadienis

Šių metų vasara Lietuvoje  išsiskiria ne tik permainingais orais, bet ir gana netipiška diskusija, kurioje aktyviai dalyvauja politikai, analitikai ir rinkos dalyviai. Diskusija fundamentali – apie antrosios krizės bangos perspektyvas.  Ir kiek netipiška, nes šįkart teoretikai atrodo esantys didesni pesimistai nei praktikai. Iš tiesų, garsiausi pasaulio ekonomistai ir finansininkai piešia niūrius ateities vaizdus, o situacija Europoje tarsi patvirtina blogiausio scenarijaus galimybę, tačiau fundamentalūs Lietuvos ekonomikos rodikliai yra geri ir rodo priešingą prognozėms kryptį.  

Lietuvos bankų birželio mėnesio rodikliai taip pat perša mintį, kad statistika ir prognozės šįkart pasuko skirtingais keliais. Skolinimo verslui pagyvėjimas ir ramybė indėlių sąskaitose aiškiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau neturime pamiršti, kad Lietuva veikia ne vakuume, todėl fundamentalūs pokyčiai pagrindinėse eksporto ir importo rinkose neišvengiamai paveiks ir vidaus rinką. Tačiau, kol kas, pagrindo nerimauti statistika nesuteikia.

Birželį bendrasis bankų paskolų portfelis ūgtelėjo dar 144,2 mln. litų iki 54,07 milijardo. Tendencija išliko ta pati – didžiąją dalį augimo užtikrino paskolos privačioms įmonėms, kurių portfelis išsipūtė 128,9 mln. litų, o paskolų privatiems asmenims suma sumažėjo 51,8 mln. litų. Nors pokyčiai nėra dideli, jie gan tiksliai atspindi tai, kas vyksta realioje ekonomikoje – verslui jau reikia kapitalo plėtrai, o fiziniai asmenys vis dar labiau linkę mažinti savo įsipareigojimus nei skolintis.

Šioji tendencija kažin ar pasikeis artimiausiu metu, nes privatūs asmenys jautriau ir greičiau reaguoja į prognozes ir pranašystes, o verslas labiau kliaujasi realiais pardavimų rezultatais ir sutarčių portfelio pokyčiais.

Tai atsispindi ir bankuose laikomų indėlių sąskaitose – birželio mėnesį fiziniai asmenys jas papildė 502,2 mln. litų, o įmonių lėšų suma sąskaitose sumažėjo 468 milijonais litų. Galima spėti, kad fiziniai asmenys kaupė lėšas atostogų sezonui, nes birželį spėriai pildėsi tik einamosios sąskaitos.

Asociacija jau atkreipė dėmesį į indėlių portfelio tvarumo problemą, kuri neleidžia labai optimistiškai vertinti per visus negandų laikotarpius nuolat pilnėjančių indėlių sąskaitų fenomeno. Bėda ta, kad pinigai į Lietuvoje veikiančius bankus „užbėga“ trumpam ir jų turėtojai verčiau linkę kasmet pratęsti depozito sutartį, nei ryžtis geresnėmis sąlygomis patikėti savo lėšas ilgesniam laikotarpiui. Indėlių portfelis atrodo stabilus ir nuolat pilnėjantis, tačiau bankai negauna „ilgų“ pinigų, o jų klientai – didesnių palūkanų. Suprasdama, kad problema yra sisteminė, asociacija ketina diskusiją tęsti.

Birželį bankai buvo dosnūs nekilnojamojo turto rinkai. Per mėnesį naujai išduotų būsto paskolų suma siekė 131 mln. litų (8,9 milijono daugiau nei gegužę), tačiau dar svarbiau, kad bankai viešai paskelbė apie kelių stambesnių nekilnojamojo turto plėtros projektų finansavimą. Tai rodo, kad sunkmetį išgyvenanti statybų rinka po truputį sugrįžta į normalią būseną ir atgauna bankų pasitikėjimą.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »