Lietuviai labiausiai nori steigti įmones, estai dažniausiai jas steigia

Publikuota: 2013 m. balandžio 4 d. ketvirtadienis

 

SEB bankų Baltijos šalyse užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad įmonių steigimas labiausiai domina Lietuvos gyventojus, tačiau daugiausiai įmonių įkuria Estijos gyventojai. Naują įmonę būtų įdomu įsteigti 54 proc. lietuvių, 49 proc. latvių ir 31 proc. estų, tačiau ta pati apklausa parodė, kad per pastaruosius dvejus ar daugiau metų Estijoje įmones įkūrė 17 proc. apklaustųjų, Latvijoje – 13 proc., o Lietuvoje – vos 6 proc. gyventojų.

Lietuvoje verslo idėjų trūkumo nėra

Kita vertus, verslo idėjų trūkumu lietuviai nesiskundžia – šią problemą nurodė tik 22 proc. lietuvių, 24 proc. latvių ir beveik dvigubai daugiau estų (40 proc.).

„Pastebime, kad Lietuvos gyventojai verslo idėjų nestokoja, tačiau dažnai jiems pristinga postūmio pradėti jas įgyvendinti ir sukurti sėkmingą verslą, nes labai gajus įsitikinimas, kad yra gana sunku įsteigti įmonę, nerimą kelia dideli mokesčiai, pinigų verslo pradžiai paieškos, gąsdina ir biurokratija. Tai patvirtina ir daugelis jau įmones įsteigusių verslininkų“, – sakė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis.

Manančiųjų, kad savo verslą įkurti lengva, daugiausiai buvo Estijoje (45 proc.). Lietuvoje taip manančiųjų buvo 30 proc., Latvijoje – 29 procentai.

Įmones įsteigusių naujų verslininkų Lietuvoje iššūkiai – dideli mokesčiai ir vėluojantys atsiskaitymai

Įmones per pastaruosius dvejus metus įsteigę Lietuvos gyventojai didžiausiu iššūkiu laiko didelius mokesčius (61 proc.). Kitose Baltijos šalyse mokesčiais skundėsi kur kas mažiau pradedančių verslininkų – 45 proc. Latvijoje ir 41 proc. Estijoje. Šiose šalyse verslininkams didesnis iššūkis yra rinkos paieška siūlomoms prekėms ir paslaugoms (po 49 proc. Latvijoje ir Estijoje, Lietuvoje – tik 31 proc.).

Kita aktuali įmones įsteigusių Lietuvos verslininkų problema – vėluojantys partnerių ir klientų atsiskaitymai. Lietuvoje šią problemą nurodė 38 proc. gyventojų, Latvijoje – 34 proc., Estijoje – tik 20 proc. pradedančių verslininkų.

Lietuva iš kitų Baltijos šalių išsiskiria ir tuo, kad latviai ir estai kaip pagrindinę priežastį, stabdančią įmonės steigimą, nurodo finansavimo trūkumą (atitinkamai 61 proc. ir 55 proc.), o lietuviai – biurokratiją (56 proc.), kuri juos gąsdina net labiau negu finansavimo trūkumas (52 proc.). Latvijos ir Estijos gyventojų nusiskundimai biurokratiniais barjerais kuriant verslą yra kur kas menkesni (atitinkamai 38 proc. ir 33 proc.).

Renkantis pagrindinį banką savo verslui svarbiausias kriterijus – banko patikimumas

Lietuviams, kuriantiems ar norintiems kurti verslą, renkantis pagrindinį banką svarbiausias kriterijus yra jo patikimumas (71 proc.). Estams ir latviams šis kriterijus taip pat yra svarbiausias, tačiau jį nurodė kur kas mažiau (po 58 proc.) respondentų. Lietuviai nuo kitų Baltijos šalių kaimynų išsiskiria tuo, kad renkantis banką jiems svarbiausi yra banko pasiūlymai pradedančioms įmonėms (52 proc., Estijoje – 44 proc., Latvijoje – tik 26 proc.). Pradedant verslą ir renkantis banką latviams ir estams labiau imponuoja anksčiau kaip privačių klientų sukaupta patirtis naudojantis konkrečiu banku (atitinkamai 52 proc. ir 51 proc.), lietuviams ši patirtis yra ne tokia svarbi – tik 14 proc. respondentų privataus banko kliento patirtį nurodė kaip svarbų pasirinkimo motyvą.

Tyrimą 2013 metų sausio 7–13 dienomis atliko bendrovė „Mindshare“, internetu apklaususi 2 045 gyventojus Lietuvoje, 1 275 – Latvijoje ir 968 – Estijoje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »