Atsižvelgdamas į tendencijas vartojimo kredito rinkoje, Lietuvos bankas Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pateiks pasiūlymus įstatymu sugriežtinti vartojimo kredito davėjų veiklą.

„Vykdant agresyvią rinkodarą vadinamųjų greitųjų vartojimo kreditų portfelis pastaraisiais metais pučiasi itin sparčiai, tačiau taip pat sparčiai daugėja ir klientų, nesugebančių laiku grąžinti kredito. Dažnu atveju klientai įsisuka į užburtą paskolų ratą, o tai gresia skaudžiomis socialinėmis pasekmėmis. Padėtį padėtų normalizuoti privalomas asmens mokumo tikrinimas duomenų bazėse, griežtesni reklamos reikalavimai ir didesnės baudos už įstatymo pažeidimus“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvos banko surinkti duomenys atskleidžia, kad nuo 2011 m. vartojimo kredito davėjų, kurie daugiausia teikė mažuosius (iki 1 000 Lt) kreditus, bendras paskolų portfelis išaugo nuo 83,18 mln. iki 206,91 mln. Lt, t. y. 2,5 karto.

Pasak V. Vasiliausko, rinkai augant tokiu tempu, ypač nerimą kelia jaunimo įsiskolinimas. Lietuvos banko atlikta rinkos analizė parodė, kad 2013 m. pirmąjį ketvirtį mažuosius kreditus buvo paėmę daugiau nei 200 tūkst. klientų, iš jų net 71 tūkst. (35 %) buvo vartotojai, jaunesni nei 25 metų. Mažųjų vartojimo kreditų gavėjų pradelstų mokėti ilgiau kaip 60 dienų iš eilės paskolų dalis šių metų kovo 31 d. pabaigoje sudarė 30 %. Pradelstų mažųjų vartojimo kreditų suma viršijo 100 mln. Lt ir sudarė net 96 % viso grąžintino mažųjų vartojimo kreditų likučio.

Viena iš pagrindinių įsiskolinimo priežasčių – nepakankamas klientų mokumo vertinimas. Kredito davėjų patikrinimai rodo, kad dažnu atveju jie netikrina kliento finansinės būklės „Sodros“ ar kitose duomenų bazėse, o remiasi tik paties vartotojo pateiktais duomenimis. Lietuvos bankas siūlo numatyti, kad vartojimo kreditą suteikiančios įmonės duomenų bazėse kliento mokumą tikrintų visais atvejais be išimties.

Kitas veiksnys, skatinantis neatsakingą skolinimąsi – agresyvi ir klaidinanti reklama. Vartojimo kredito reklama neretais atvejais formuoja lūkesčius, kad kreditas yra problemų sprendimas, nors iš tikrųjų būtent neatsakingas skolinimasis ir yra problemų pradžia.

Lietuvos bankas Seimo Biudžeto ir finansų komitetui siūlo Vartojimo kredito įstatymu kredito davėjus įpareigoti reklamuojant vartojimo kreditą skelbti tik objektyvią, teisingą ir aiškią informaciją. Taip pat siūloma priežiūros institucijai suteikti teisę klaidinančią, neteisingą ar neaiškią reklamą uždrausti ir įpareigoti tokią informaciją paneigti.

Lietuvos bankas taip pat siūlo griežtinti ir kredito davėjų atsakomybę už įstatymo pažeidimus. Tarp pasiūlymų – galimybė priežiūros institucijai kredito davėją už šiurkščius pažeidimus išbraukti iš vartojimo kredito davėjų sąrašo. Be to, siūloma pakeisti baudų skyrimo tvarką – už pažeidimą skiriamą baudą susieti su kredito davėjo pajamomis. Nustačius pažeidimą pirmą kartą, baudos dydis turėtų siekti iki 5 %, jei pažeidimas pakartotinis – iki 10 % pajamų, gautų iš vartojimo kredito paslaugų.

Tokios baudos leistų individualizuoti poveikio priemonę ir kartu padėtų užtikrinti, kad būtų pasiekti poveikio priemonės tikslai – nubausti pažeidėją ir atgrasyti jį ir kitus rinkos dalyvius nuo naujų teisės pažeidimų.

Lietuvos bankas pritartų ir iniciatyvoms mažinti bendros vartojimo kredito kainos „lubas“, kurios dabar siekia 200 %. Tačiau konkretus dydis galėtų būti nustatytas atlikus išsamesnę analizę.

Lietuvos bankas, įvertinęs ankstesnes tendencijas vartojimo kredito rinkoje, dar šių metų pradžioje parengė ir patvirtino Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus. Juose detalizuotas Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintas atsakingojo skolinimo principas – kliento mėnesio įmokų pagal visus įsipareigojimus suma negali viršyti 40 % jo tvarių pajamų. Kartu Lietuvos bankas patvirtino Finansinių paslaugų reklamos gaires, pagal kurias vartojimo kredito sutarčių reklamoje pateikiama informacija turi būti objektyvi ir leidžianti vartotojui priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus. Šie pakeitimai įsigaliojo nuo liepos 1 d.