Lietuvos banko užsakymu pradėtos kaldinti lietuviškos eurų monetos

Publikuota: 2014 m. birželio 16 d. pirmadienis

Lietuvos banko užsakymu Lietuvos monetų kalykla pradeda kaldinti pirmąsias bandomąsias lietuviškų eurų monetų partijas su Lietuvos herbo figūra Vyčiu. Monetos apyvartoje pasirodys kitų metų pradžioje įvedus mūsų šalyje Europos Sąjungos bendrąją valiutą eurą. Lietuviškas 1 euro monetas kaldinantį presą simboliškai įjungė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

„Prieš šešis šimtus metų pradėjęs žygį lietuviškuose denaruose, visiems mums brangus Vytis iš lito persikelia į eurą ir garsins Lietuvą visoje Europoje“, – sakė Vitas Vasiliauskas. Šį pavasarį buvo pagaminti lietuviškų eurų monetų ir euro centų etalonai. Pagal juos pradėtos kaldinti 2015 m. laidos lietuviškos eurų monetos bus atsiskaitymo priemonė visose eurą įsivedusiose šalyse.

Pasak Lietuvos banko vadovo, UAB Lietuvos monetų kalykla kruopščiai pasirengė šiam atsakingam darbui ir pajėgs sėkmingai laiku nukaldinti euro įvedimui reikalingą eurų monetų kiekį. Šiandien nukaldintas simbolinis 1000 vienetų vieno euro monetų bus saugomas Lietuvos banko Pinigų muziejuje.

Lietuvos apyvartinių eurų monetų nacionalinės pusės dizainą sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Lietuvos banko valdyba yra patvirtinusi tris skirtingus nacionalinės pusės (averso) vaizdus. Juose – Lietuvos valstybės herbo figūra Vytis, jį supantys užrašai LIETUVA, „2015“ ir 12 žvaigždžių, simbolizuojančių Europos tautų vienybės, solidarumo ir darnos idealus: 1 ir 2 eurų monetose – vertikalių linijų fone; 10, 20 ir 50 euro centų monetose – horizontalių linijų fone; 1, 2 ir 5 euro centų monetose – lygiame fone.

Apyvartines eurų ir euro centų monetas su Vyčiu kaldins UAB Lietuvos monetų kalykla Vilniuje. 1 ir 2 eurų dvispalvės monetos kaldinamos iš spalvotųjų metalų lydinių, 10, 20 ir 50 euro centų monetos – iš vadinamojo šiaurės aukso metalų lydinio, 1, 2 ir 5 euro centų monetos – iš variu dengto plieno.

Lietuvos bankui reikės 370 mln. vienetų apyvartinių eurų ir euro centų monetų ir 132 mln. vienetų eurų banknotų, kad būtų patenkintas jų poreikis euro įvedimo metu ir užtikrintos reikalingos atsargos. Banknotais bus apsirūpinta bendradarbiaujant su vienu iš euro zonos nacionalinių centrinių bankų.

Kiekviena valstybė, kurios valiuta yra euras, turi teisę per metus išleisti dvi apyvartines progines eurų monetas. Proginės eurų monetos skirtos tik didelės nacionalinės ar europinės svarbos dalykams paminėti, jų nominalioji vertė gali būti tik 2 eurai. Tokios monetos gali būti naudojamos visoje euro zonoje.

Be to, kiekviena euro zonos šalis gali kaldinti ir kolekcines eurų monetas, savo nuožiūra pasirinkdama nominalą, metalą ir kitas ypatybes. Šios monetos būtų mokėjimo priemonė tik Lietuvoje.

Lietuvos banko valdyba numatė, kad Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d., pirmoji kolekcinė eurų moneta būtų auksinė, skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Ji būtų išleista 2015 m. pirmąjį ketvirtį.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »