Milijonai europiečių nesinaudoja bankų paslaugomis

Publikuota: 2016 m. gruodžio 19 d. pirmadienis

Pasaulinio banko duomenimis, 138 mln. Europos šalių gyventojų neturi sąskaitų bankuose ir nesinaudoja jokiomis bankų paslaugomis. Kompanija „Mastercard“ apklausė Europos gyventojus, nesinaudojančius bankų paslaugomis, ir ištyrė, dėl kokių priežasčių žmonės nesinaudoja bankinėmis paslaugomis.

Pasirodo, daugiau nei trečdalis (35 proc.) respondentų – jaunimas nuo 18 iki 34 metų, iš kurių tik trečdalis, (33 proc.) yra darbingi. 87 proc. apklaustųjų nuo gimimo gyvena tik vienoje šalyje. Jie moka grynaisiais už būsto nuomą (38 proc.), dauguma  (88 proc.) grynaisiais atsiskaito už komunalines paslaugas ir buities prekes.

Nuo 2013 iki 2016 m. europiečių, turinčių išmaniuosius telefonus, skaičius išaugo nuo 29 proc. iki 49 proc. Nepaisant to, kad bankinėmis paslaugomis galima naudotis per juos, ketvirtadalis (27 proc.) turinčiųjų išmaniuosius telefonus mano, kad finansinės paslaugos jiems vis tiek neprieinamos.

Dėl priklausomybės nuo grynųjų pinigų žmonės rizikuoja būti apvogti ar atsidurti ginčytinose situacijose, pvz. dėl to, kad atsiskaitant grynaisiais nėra galimybės gauti patvirtinimo apie sumokėjimą. Skolinimosi grynaisiais būdas neretai priveda prie skolų.

Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nesinaudoja bankinėmis paslaugomis – įprotis naudotis grynaisiais, žinių trūkumas ir nepasitikėjimas bankais. Kas penktas apklaustasis (20 proc.) prisipažino, kad visai nenori turėti sąskaitos banke, o dar 10 proc. pabrėžė, kad nesikreipia į bankus būtent dėl to, kad jais nepasitiki.

Nors tyrimo rezultatai kelia nerimą, „Mastercard“ prezidentas tarptautinėms rinkoms En Kerns mano, kad populiarėjant išmaniesiems telefonams, tobulėjant technologijoms, bus sukurti nauji sprendimai, leidžiantys kiekvienam Europos gyventojui turėti priėjimą prie finansinės sistemos. „Naujos technologijos pagerins milijonų žmonių gyvenimo kokybę, sukurs sąžiningą lygių galimybių visuomenę“, – teigia jis.

Šaltinis: moneynews.ru
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »