Nustatyta maksimali būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kaina

Publikuota: 2016 m. spalio 28 d. penktadienis

Nuo 2017 m. vasario 1 d. bankai ir kredito unijos privalės suteikti galimybę visas būtiniausias mokėjimo paslaugas gauti už ne didesnę kainą kaip 1,5 Eur, nepasiturintiems gyventojams – 0,75 Eur per mėnesį. Tokia kaina nustatyta pagal Lietuvos banko patvirtintą metodiką. Į krepšelio sudėtį įtrauktas platus spektras kasdienių mokėjimo paslaugų, o vartotojai galės laisvai rinktis, ar naudotis pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšeliu.

„Mūsų tikslas – kad būtiniausios mokėjimo paslaugos gyventojams būtų teikiamos už prieinamą kainą. Todėl kainos nustatymo metodika grindžiama siekiu, kad Lietuvos gyventojai, kurie naudosis pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšeliu, mokėjimo paslaugoms išleistų santykinai ne daugiau nei kitų Baltijos ir Šiaurės šalių vartotojai. Krepšelį pasirinkę klientai taip pat išvengs tokios ydingos praktikos, kai imamas mokestis už kiekvieną klientui pervestų lėšų įskaitymą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Nors pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio kainos ribojimas įsigalios po trijų mėnesių, jis jau paskatino mažinti mokėjimo įkainius rinkoje. Pastaraisiais mėnesiais bankai vienas po kito ėmė pristatinėti fiksuotos kainos mokėjimo planus, kuriuose minėta nepatraukli klientams praktika panaikinta.

Į Lietuvos banko patvirtintą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį įtrauktos būtiniausios paslaugos, kurios kas mėnesį būtų teikiamos be papildomų mokesčių, yra tokios:

  • sąskaitos atidarymas;
  • el. bankininkystė, sąskaitos valdymo ir saugi prisijungimo prie jos priemonė (kodų kortelė su SMS žinutėmis, kodų generatorius ir pan.);
  • neribotas gautų mokėjimų eurais įskaitymas;
  • neribotas grynųjų pinigų įmokėjimas kredito įstaigos parinktu būdu;
  • mokėjimo kortelė ir mokėjimo operacijos kortele;
  • ne mažiau kaip 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį, įskaitant įmokas, e. sąskaitų apmokėjimą, pervedimus įstaigos viduje ir į kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, tiesioginio debeto operacijas;
  • grynųjų pinigų išmokėjimas – ne mažiau kaip 550 Eur per mėnesį banko bankomatų tinkle ar kredito unijos parinktu būdu.

Pagal įstatymą nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems piniginę socialinę paramą (tokių Lietuvoje yra apie 160 tūkst.), kredito įstaigos privalės pasiūlyti ne mažesnę nei 50 proc. lengvatą pagrindinės mokėjimo sąskaitos kainai, t. y. jiems krepšelis negalės kainuoti daugiau nei 0,75 Eur per mėnesį.

Taip pat tikimasi, kad ateityje bankai sujungs bankomatus į bendrą tinklą, o pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšeliu besinaudojantys vartotojai numatytą sumą galės išsigryninti be papildomų mokesčių bet kuriame bankomate Lietuvoje. Kadangi tam pasirengti reikia laiko, numatomas preliminarus vienų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį Lietuvos bankas stebės padėtį šioje srityje kartu grįžtant prie klausimo tolesnio svarstymo kitų metų birželį.

Nustatyta krepšelio kainos viršutinė riba galios iki 2017 m. pabaigos ir kasmet bus peržiūrima atsižvelgiant į vidutinį gyventojui tenkančių vartojimo išlaidų kitimą.

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »