Optimistinių pasikeitimų Europoje kol kas nesulauksime

Publikuota: 2013 m. birželio 5 d. trečiadienis

Šią savaitę Europoje dėmesio centre vėl atsidurs ketvirtadienį vyksiantis ECB susirinkimas. Šį kartą bazinių palūkanų normos mažinimo rinkų dalyviai nelaukia, tačiau atidžiai bus klausomasi Mario Draghi pranešimo žiniasklaidai.

Trečiadienį bus patikslinti vienos valiutos sąjungos I ketvirčio BVP rodikliai (-0,2 proc., palyginti su praėjusiu ketvirčiu, ir -1 proc., palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu). Tą pačią dieną rinkas pasieks euro zonos mažmeninės prekybos rodikliai. Spėjama, kad gegužę prekybininkų apyvartos smuko 0,2 proc., palyginti su balandžiu.

Vokietija šią savaitę praneš balandžio mėnesio gamyklų užsakymų ir pramonės produkcijos duomenis. Užsakymai per mėnesį galėjo smukti 1 proc., o gamybos apimtis, tikėtina, nepasikeitė. Taigi kol kas euro zonos ekonomikoje reikšmingų optimistinių pasikeitimų įžvelgti sudėtinga.

JAV gali susidaryti prielaidos dar didesniam palūkanų kilimui

Šią savaitę JAV taip pat laukiama svarbių duomenų – bus paskelbti du svarbiausi gegužės mėnesio rodikliai. Pirmadienį buvo paskelbta, kokiomis nuotaikomis gyvena JAV gamintojai – optimizmas pastebimai sumažėjo, o ISM indeksas nuo 50,7 lygio balandį nukrito iki 49,0 gegužę, nors buvo laukiama smukimo tik iki 50,5 lygio. Tai yra gan prasta žinia vien dėl to, kad gamybos pasitikėjimo rodiklis vėl nukrito žemiau 50 punktų ribos – tai reiškia, kad gamintojai tikisi verslo apimčių susitraukimo. Trečiadienį bus paskelbti balandžio mėnesio gamyklų užsakymų duomenys – tikimasi 1,5 proc. ugtelėjimo.

Penktadienį laukiama bene daugiausiai finansų rinkas veikiančio rodiklio – mėnesinio darbo vietų skaičiaus pokyčio. Analitikai prognozuoja panašų darbo vietų skaičiaus didėjimą kaip ir balandį – 167 tūkst. Jei šis rodiklis bus geresnis nei laukiama, tikėtina, jog jau dabar girdima abejonė, kad FED dar šiemet nutrauks ekonomikos skatinimo programą, taps dar realesnė, ir tai sukurs prielaidas palūkanoms kilti dar labiau.

Finansų rinkose – permainų vėjai

Praėjusi savaitė finansų rinkose baigėsi kritimu. Pagrindiniai akcijų indeksai prieš mėnesio pabaigą krito, labiausiai smuko pagrindinis Japonijos akcijų indeksas Nikkei 225, kuris, „Danske Bank“ analitikų duomenimis, per paskutines pusantros savaitės nukrito beveik 15 proc. JAV akcijų indeksai nukrito ne taip stipriai – 2–2,5 proc.

Obligacijų rinkose taip pat buvo jaučiami korekcijų vėjai: tiek JAV, tiek ir euro zonos šalių obligacijų pajamingumai kilo po labai ilgo palūkanų kritimo laikotarpio. JAV obligacijų palūkanų kilimą sąlygojo finansų rinkų dalyvių nuogąstavimai, kad FED gali baigti ekonomiką skatinantį nuolatinį obligacijų supirkinėjimą anksčiau nei rinkos tikisi.

JAV ekonominiai rodikliai pastaruoju metu suteikia šiek tiek optimizmo, vis dėlto finansų rinkos nemano, kad JAV ekonomika jau galutinai išlipo iš sunkumų ir gali toliau augti be FED įsikišimo ir skatinimo. 10 metų JAV obligacijų pajamingumas nuo žemiausio lygio šiais metais 1,50 proc. pakilo iki 2,10 proc. pirmadienį.

Euro zonoje taip pat vyravo palūkanų kilimo nuotaikos, tik ne tokios ekstremalios kaip JAV. Jas paskatino pasikeitusi finansų rinkų dalyvių nuotaika dėl to, kokių veiksmų palūkanų normų atžvilgiu laukiama iš ECB. Staiga įsivyravo nuomonė, kad artimiausiu metu Europos centrinis bankas (ECB) bazinės palūkanų normos nemažins, o trumpalaikių bankų indėlių centriniame banke palūkanos artimiausiu metu netaps neigiamos. Ši nuomonė turėjo įtakos ne tik obligacijų, bet ir palūkanų apsikeitimo sandorių (IRS) palūkanų normoms – 5 metų trukmės palūkanos nuo 0,73 proc. gegužės pradžioje pakilo iki 1,02 proc. šį pirmadienį.

Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė

Šaltinis: danskebankas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »