Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Publikuota: 2017 m. birželio 21 d. trečiadienis

Lietuvių finansinius įpročius keičia technologinės inovacijos – gyventojai palankiai vertina mūsų šalyje prieš pusmetį pradėjusias veikti bankinių atsiskaitymų naujoves. Rudenį startavusiais bekontakčiais mokėjimais, leidžiančiais nedidele suma už prekes ir paslaugas atsiskaityti neįvedant PIN kodo, yra susidomėję ir nori juos išbandyti 52 proc. Lietuvos gyventojų. Tai parodė mokėjimų technologijų bendrovės „Visa“ užsakymu atliktas „TNS Sifo“ tyrimas, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 2000 Lietuvos ir Latvijos 18–65 metų gyventojų.

Šio tyrimo duomenimis, apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai.

Domisi bekontakčiais atsiskaitymais

„Bekontakčių mokėjimų technologija yra išpopuliarėjusi visoje Europoje. Jos sėkmę patikrinome kitose šalyse, todėl matome palankų metą ją diegti Lietuvoje. NFC technologija pakeis ateities mokėjimus iš esmės, leisdama klientams atsiskaityti už prekes ir paslaugas mobiliaisiais telefonais, išmaniaisiais laikrodžiais, apyrankėmis ir kitais prietaisais“, – kalbėjo mokėjimų technologijų bendrovės „Visa“ atstovas Baltijos šalims Vesa Tukonen.

Lietuviai palankiau nei kaimynai latviai vertina ir bekontakčius atsiskaitymus. 43 proc. mūsų šalies gyventojų ir 37 proc. kaimynų teigiamai vertina bekontakčius atsiskaitymus.  52 proc. apklaustų lietuvių teigė vertinantys šio atsiskaitymo būdo operatyvumą, o 48 proc. – paprastumą.

Technologija garantuoja saugumą

Pusė (52 proc.) tyrimo dalyvių patvirtino besidomintys bekontakčiais atsiskaitymais ir išreiškė norą išbandyti šį atsiskaitymo būdą. Likusiems reikėtų papildomų paskatų tam, kad ryžtųsi technologiją išbandyti. 81 proc. respondentų norėtų būti tikri dėl technologijos saugumo. 79 proc. jaustųsi paskatinti, jei kortelė suteiktų papildomos naudos ar nuolaidų, 72 proc. – jei galėtų naudotis atskiromis eilėmis prekybos vietose. 73 proc. apklaustųjų teigė laukiantys, kol išsiplės bekontakčius mokėjimus priimančių skaitytuvų tinklas. 70 proc. respondentų teigė norintys sužinoti daugiau informacijos apie naująjį atsiskaitymo būdą.

„Kiekviena technologinė naujovė ne tik bankininkystėje, bet ir kitose verslo srityse pradžioje apauga mitais ir nepagrįstais nuogąstavimais. Nenuostabu, kad ir naujasis atsikaitymo būdas vartotojams kelia daug klausimų. Mūsų patirtis rodo, kad žmonės, gavę atsakymus į rūpimus klausimus ir patys pabandę bekontakčius atsiskaitymus, šį atsiskaitymo būdą įvertina teigiamai“, – sakė V. Tukonen.

NFC atsikaitymų tinklas sparčiai plečiasi

Pagal galiojančius tarptautinius reikalavimus, iki 2020 metų visi mokėjimo kortelių skaitytuvai turės priimti bekontakčius atsiskaitymus. Šiuo metu šis tinklas Lietuvoje sparčiai plečiamas. Bekontaktėmis kortelėmis galima atsiskaityti oro uostuose, bemuitės prekybos (angl. k. duty free) vietose, daugelyje didžiųjų prekybos tinklų, degalinių, spaudos kioskų. Kiekvieną mėnesį vis daugiau kavinių, restoranų, gydymo įstaigų, grožio salonų, drabužių, avalynės, buities prekių parduotuvių ir kitų verslų pradeda naudoti bekontakčius atsiskaitymus.

„Lietuviai jau turėjo progų išbandyti bekontakčius atsiskaitymus keliaudami, naudodamiesi užsienio bankų paslaugomis. Technologijų entuziastai buvo pirmieji, įsigiję bekontaktes korteles ir jomis sėkmingai naudojasi jau dabar”, – sakė V. Tukonen.

Atliktas tyrimas parodė, kad 92 proc. gyventojų Lietuvoje veikiančiuose bankuose turi debetines mokėjimo korteles ir jomis naudojasi išsiimdami pinigus bankomatuose bei atlikdami kasdienius finansinius atsiskaitymus. 36 proc. apklaustųjų naudojasi kreditinėmis kortelėmis.

Lyginant su kaimynais latviais, lietuviai kortelėmis atsiskaitinėja dažniau, taip pat dažniau naudojasi internetine bankininkyste. Po 88 proc. lietuvių ir latvių mokėjimo korteles naudoja atlikdami kasdienes finansines operacijas, po 77 proc. – išsiimdami grynuosius iš bankomatų. Tačiau pirkdami internetu lietuviai aktyvesni – 76 proc. mūsų šalies respondentų perka internetu, o tarp kaimynų latvių šis procentas mažesnis ir siekia 59 proc.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »