SEB banko makrokomentaras: „Ekonomikos plėtra išlaiko pagreitį“

Publikuota: 2013 m. liepos 30 d. antradienis

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, šalies BVP padidėjo 4,1 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką). Pasak statistikų, didėjo daugumos sektorių pridėtinė vertė, taigi Lietuvos ekonomikos augimas balandį–birželį buvo neblogai subalansuotas, t.y. eksporto dominavimas vidaus paklausos atžvilgiu kiek sumenko.

Tai liudija ir atskirų mėnesių produkcijos ar pardavimų duomenys. Antai antrąjį ketvirtį pramonės produkcija padidėjo 9,3 proc. palyginamosiomis kainomis, palyginti su antruoju 2012 m. ketvirčiu, o mažmeninės prekybos apimtis – 5,1 proc.

Mažmeninės prekybos plėtra buvo sparčiausia nuo 2012 m. pradžios, be to, pirmą sykį po krizės pastebimiau ėmė augti maisto produktų pardavimas (nors valgančiųjų šalyje nepadaugėjo). Tuo tarpu pramonės augimas būtų buvęs maždaug dvigubai lėtesnis, jei ne atsitiktinis veiksnys – lyginant su 2012 m. geguže, kai veiksnys – lyginant su 2012 m. geguže, kai „Orlen Lietuvos“ gamykla buvo sustabdyta remontui, užfiksuotas smarkus naftos produktų gamybos šuolis. Iš vieno mėnesio duomenų daryti išvadų negalima, tačiau birželį pramonės rezultatai taip pat neblizgėjo.

Apskritai paėmus, pramonės (tuo pačiu ir eksporto) fronte kaupiasi daugiau iššūkių negu palankių aplinkybių. Visų pirma, vis aktualesniu rizikos veiksniu tampa lėta Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos ekonomikos plėtra – Lietuvos eksportas į šias šalis sudaro beveik trečdalį viso eksporto. Stojant Rusijos rinkos augimui, ne tik silpsta jos imlumas lietuviškoms prekėms, bet ir dažniau imamasi protekcionistinių priemonių. Vis didesniu galvos skausmu tampa darbo jėgos trūkumas, kuris lemia arba mažesnes fizines gamybos galimybes, arba atlyginimų kėlimą ir atitinkamą konkurencingumo praradimą. Šviežių investicijų stoka ūkyje – dar vienas trukdis gamybos plėtrai. Be to, dėl pavyzdingų ankstesnių rezultatų, eksportui vis sunkiau išspausti nuobodžiai gerą augimo tempą. Šiemet turėtų sumažėti ir pernai nemažos įtakos turėjęs javų pardavimas užsienyje.

Bene vienintelė properša eksportuotojų padangėje – laukiamas euro zonos ekonomikos sutvirtėjimas. Išankstiniai euro regiono ekonomikos rodikliai signalizuoja, jog antroje 2013 m. pusėje nuosmukis turėtų atsitraukti. Lietuvos eksportuotojams tai galimybė „pagauti“ euro zonos pagyvėjimo momentą ir išnaudoti konkurencinius pranašumus Vakarų gamintojų atžvilgiu.

Prekybos atsigavimą antrąjį ketvirtį lėmė ne tik pajamų ir užimtumo didėjimas, maža infliacija, bet ir „minkštieji“ veiksniai – pagerėję lūkesčiai. Reikia pastebėti, jog vidaus rinkos atsigavimo procese lūkesčiai atlieka itin svarbų vaidmenį. Nuo jų priklauso, ar papildomos pajamos bus dedamos į banko indėlį, ar bus išleistos – parduotuvėje, įsigyjant būstą, įmonių atveju – investuojant į įrenginius, pastatus ir pan. Statistikos departamento skelbiamas vartotojų pasitikėjimo indeksas pasiekė penkerių metų viršūnę, gerus lūkesčius atspindi ir prekybos bei būsto rinkos pagyvėjimas. Vis tik tvirtu optimizmu to dar nepavadinsi, nes lygiagrečiai didėja ir gyventojų taupymas. Namų ūkių indėliai bankuose, nepaisant žemų palūkanų, šturmuoja vis naujas aukštumas. Vis dėlto lūkesčiai yra trapus dalykas. Sulaukus prastesnių naujienų iš užsienio rinkų, jie greitai pasikeistų į priešingą pusę.

Lietuvos ekonomika šiuo metu yra stabili. Ikikriziniai disbalansai išnykę – užsienio prekybos deficitas yra itin mažas, infliacija žema, ir valstybės, ir privačių subjektų skola santykinai nedidelė. Vis dėlto ar Lietuvos ekonomika dar labiau pakels sparnus, priklauso ir nuo vartotojų bei verslininkų optimizmo, o kartu ir nuo didžiausių pasaulio ūkių bei svarbiausių eksporto partnerių perspektyvų.

Komentarą parengė Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Paskelbti nauji mobiliosios bankininkystės standartai

Tarptautinė standartizacijos organizacija išleido naują naudojimosi finansinėmis paslaugomis specifikaciją. skaityti »

Australijoje susimokėti bus galima patvirtinant tapatybę balsu

Australijos bankas ANZ netrukus pradės bandyti atsiskaitymų patvirtinimo balsu sistemą, kuri veiks per mobilųjį telefoną. skaityti »

Apsipirkti „Amazon“ bus galima ir neturint banko kortelės

„Amazon“ paskelbė pradėjusi teikti paslaugą „Amazon Cash“ tiems pirkėjams, kurie nori apsipirkti interneto parduotuvėje Amazon.com, tačiau neturi kreditinės kortelės. skaityti »

Anglijos bankas pinigų gamybai ruošiasi naudoti palmių aliejų

Po kritikos dėl gyvūnų taukų panaudojimo gaminant plastikinę 5 svarų sterlingų kupiūrą Anglijos bankas svarsto galimybę 20 svarų sterlingų kupiūros gamybai naudoti palmių aliejų. skaityti »

Estija išleis du kolekcinius eurus

Estijos banko stebėtojų taryba patvirtino dviejų atminties monetų dizainą. skaityti »

60 proc. europiečių per internetą apsiperka bent kartą per mėnesį

Kas ketvirtas prieigą prie interneto turintis europietis interneto parduotuvėje apsiperka bent kartą per savaitę. skaityti »

Futbolininkai baudas susimokės savo marškinėliais

„Mastercard“ bekontakčio atsiskaitymo technologija bus integruota į futbolo teisėjų korteles ir žaidėjų marškinėlius, kad pastarieji galėtų susimokėti už baudas tiesiog žaidimo lauke. skaityti »

Europos pirkėjai nebesidomi skaitmenine valiuta

Neseniai „Mastercard“ atliktas tyrimas rodo, kad Europos pirkėjai nenoriai naudojasi skaitmenine valiuta. skaityti »

Amerikoje grynuosius pinigus iš bankomato jau galima išsiimti be banko kortelės

Amerikos bankas „Wells Fargo & Co“ pasiūlė klientams galimybę išsiimti grynuosius pinigus iš bankomatų be banko kortelių, naudojantis vien išmaniuoju telefonu. skaityti »

Latvijos bankas išleido eurą su pirštine

Latvija išleido kolekcinę monetą, iliustruojančią pasaką apie pirštinaitę. skaityti »