Snoro indėlininkai renka parašus dėl kreditorių eilės pakeitimo

Publikuota: 2012 m. birželio 23 d. šeštadienis

Iniciatyvinė visuomenės grupė pradėjo rinkti parašus siekdama inicijuoti įstatymų pakeitimą, kuris sulygintų „Snoro“ kreditorės „Indėlių ir investicijų draudimas“ bei fizinių ir juridinių asmenų teises į „Snore“ turėtas lėšas.


Dabartinis LR bankų įstatymas, kurį siekiama pakeisti, priešingai LR įmonių bankroto įstatymui, numato, kad verslo įmonių ir gyventojų kreditoriniai interesai bus tenkinami ketvirti – po to, kai savo dalį atsirieks VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.


„Toks reguliavimas akivaizdžiai išskiria valstybės įmonę iš kitų kreditorių tarpo ir suteikia jai nepagrįstą pranašumą, ypač turint galvoje, kad tiek valstybinės institucijos, tiek įmonės komerciniuose santykiuose dalyvauja lygiomis teisėmis, kaip ir privatūs subjektai. Jie visi turi patys įvertinti riziką dėl sandorių. Taigi ir jiems nepavykus, kaip ir nutiko “Snoro„ atveju, valdžia turėtų naudotis tomis pačiomis teisėmis, kaip ir likę kreditoriai“, – sakė iniciatyvinės grupės koordinatorius Aras Petrauskas.


Jo teigimu, šią diskriminacinę tvarką būtina pakeisti ne tik dėl konkretaus „Snoro“ atvejo, bet ir ateičiai. Tokio ydingo įstatymo pataisa padėtų išvengti panašių problemų ateityje.


Advokatas Vilius Martišius pažymi, kad dabartinis bankų kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas prieštarauja ir bendriems draudimo teisėje galiojantiems principams. „Juk “Indėlių ir investicijų draudimas„ iš esmės veikia kaip draudimo įmonė, pagal įstatymą teikianti draudimo paslaugą visiems bankų ir kredito unijų indėlininkams. Todėl pagal LR civilinį kodeksą, įvykus draudiminiam įvykiui – banko bankroto bylos iškėlimui – ir išmokėjus draudimo išmokas už apdraustus indėlius, draudimo įmonei pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų. Tačiau perėmus reikalavimo teisę, reikalavimo tenkinimo eiliškumas negali pasikeisti. Tuo tarpu bankų įstatyme įtvirtinta išimtis iš šios bendros taisyklės, kuri valstybės įmonės “Indėlių ir investicijų draudimas„ perimtus reikalavimus perkelia į antrą eilę, taip suteikiant valstybei nepagrįstą ir neteisėtą pranašumą prieš kitus kreditorius“, – sakė advokatas Vilius Martišius.


Advokato teigimu, šios idėjos priešininkų teiginiai, neva priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus vieno banko kreditorių reikalavimų tenkinimui bus naudojamos visų mokesčių mokėtojų lėšos, yra nepagrįsti ir melagingi. „Indėlių ir investicijų draudimas“ nėra finansuojama iš valstybės biudžeto – visos jos valdomos lėšos yra surinktos iš draudimo įmokų, kurias pagal įstatymą moka visi Lietuvoje veikiantys bankai bei kredito unijos. Todėl priėmus šiuos pakeitimus, jų įgyvendinimui valstybės biudžeto lėšos nebus panaudotos" – sakė Vilius Martišius.


„Snoro indėlininkų ir kreditorių asociacija“ prašo juridinių ir fizinių asmenų pagalbos įgyvendinant piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Įstatymo pakeitimas sudarytų prielaidą kiekvienam „Snoro“ indėlininkui bei kreditoriui ženkliai sumažinti savo nuostolius. Palikus galioti senąją tvarką, pinigus atgaus valstybė, o kitiems jų teks tiek, kiek liks, arba neliks visai", – sakė A.Petrauskas, kurio koordinuojama iniciatyvinė grupė iki rugpjūčio 15 d. turėtų surinkti 50 tūkst. pritariančių žmonių parašų, kad įstatymo pakeitimas būtų svarstomas Seime.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »