Snoro indėlininkai renka parašus dėl kreditorių eilės pakeitimo

Publikuota: 2012 m. birželio 23 d. šeštadienis

Iniciatyvinė visuomenės grupė pradėjo rinkti parašus siekdama inicijuoti įstatymų pakeitimą, kuris sulygintų „Snoro“ kreditorės „Indėlių ir investicijų draudimas“ bei fizinių ir juridinių asmenų teises į „Snore“ turėtas lėšas.


Dabartinis LR bankų įstatymas, kurį siekiama pakeisti, priešingai LR įmonių bankroto įstatymui, numato, kad verslo įmonių ir gyventojų kreditoriniai interesai bus tenkinami ketvirti – po to, kai savo dalį atsirieks VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.


„Toks reguliavimas akivaizdžiai išskiria valstybės įmonę iš kitų kreditorių tarpo ir suteikia jai nepagrįstą pranašumą, ypač turint galvoje, kad tiek valstybinės institucijos, tiek įmonės komerciniuose santykiuose dalyvauja lygiomis teisėmis, kaip ir privatūs subjektai. Jie visi turi patys įvertinti riziką dėl sandorių. Taigi ir jiems nepavykus, kaip ir nutiko “Snoro„ atveju, valdžia turėtų naudotis tomis pačiomis teisėmis, kaip ir likę kreditoriai“, – sakė iniciatyvinės grupės koordinatorius Aras Petrauskas.


Jo teigimu, šią diskriminacinę tvarką būtina pakeisti ne tik dėl konkretaus „Snoro“ atvejo, bet ir ateičiai. Tokio ydingo įstatymo pataisa padėtų išvengti panašių problemų ateityje.


Advokatas Vilius Martišius pažymi, kad dabartinis bankų kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas prieštarauja ir bendriems draudimo teisėje galiojantiems principams. „Juk “Indėlių ir investicijų draudimas„ iš esmės veikia kaip draudimo įmonė, pagal įstatymą teikianti draudimo paslaugą visiems bankų ir kredito unijų indėlininkams. Todėl pagal LR civilinį kodeksą, įvykus draudiminiam įvykiui – banko bankroto bylos iškėlimui – ir išmokėjus draudimo išmokas už apdraustus indėlius, draudimo įmonei pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų. Tačiau perėmus reikalavimo teisę, reikalavimo tenkinimo eiliškumas negali pasikeisti. Tuo tarpu bankų įstatyme įtvirtinta išimtis iš šios bendros taisyklės, kuri valstybės įmonės “Indėlių ir investicijų draudimas„ perimtus reikalavimus perkelia į antrą eilę, taip suteikiant valstybei nepagrįstą ir neteisėtą pranašumą prieš kitus kreditorius“, – sakė advokatas Vilius Martišius.


Advokato teigimu, šios idėjos priešininkų teiginiai, neva priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus vieno banko kreditorių reikalavimų tenkinimui bus naudojamos visų mokesčių mokėtojų lėšos, yra nepagrįsti ir melagingi. „Indėlių ir investicijų draudimas“ nėra finansuojama iš valstybės biudžeto – visos jos valdomos lėšos yra surinktos iš draudimo įmokų, kurias pagal įstatymą moka visi Lietuvoje veikiantys bankai bei kredito unijos. Todėl priėmus šiuos pakeitimus, jų įgyvendinimui valstybės biudžeto lėšos nebus panaudotos" – sakė Vilius Martišius.


„Snoro indėlininkų ir kreditorių asociacija“ prašo juridinių ir fizinių asmenų pagalbos įgyvendinant piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Įstatymo pakeitimas sudarytų prielaidą kiekvienam „Snoro“ indėlininkui bei kreditoriui ženkliai sumažinti savo nuostolius. Palikus galioti senąją tvarką, pinigus atgaus valstybė, o kitiems jų teks tiek, kiek liks, arba neliks visai", – sakė A.Petrauskas, kurio koordinuojama iniciatyvinė grupė iki rugpjūčio 15 d. turėtų surinkti 50 tūkst. pritariančių žmonių parašų, kad įstatymo pakeitimas būtų svarstomas Seime.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »