Stiprėjant konkurencijai bankai švelnina skolinimo sąlygas verslui

Publikuota: 2013 m. gegužės 8 d. trečiadienis

Lietuvos banko atlikta apklausa rodo, kad komerciniai bankai antrą pusmetį iš eilės švelnino kreditavimo sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui, o ateityje žada jas švelninti dar labiau. Kaip pagrindinius argumentus bankai nurodo didėjančią konkurenciją ir gerėjantį rizikos vertinimą.

„Skolinimo įmonėms sąlygų švelnėjimui reikšmingiausią įtaką darė didėjantis konkurencinis spaudimas bankų rinkoje ir dėl geresnių Lietuvos ekonomikos ateities lūkesčių, verslo perspektyvų ar įkeičiamo turto kokybės pagerėjęs rizikos vertinimas“, – sako Virgilijus Rutkauskas, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas.

Anot V. Rutkausko, labiausiai švelnėjančias bankų skolinimo sąlygas verslas pajautė krintant maržoms, laisvėjant įkeičiamo turto reikalavimams ar mažėjant kitiems sutartyje nurodytiems įsipareigojimams.

Per ateinantį pusmetį bankai ketina dar labiau švelninti nefinansinėms įmonėms taikomas skolinimo sąlygas. Daugiausia tai turėtų pajusti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės bei besiskolinantieji ilgesniam laikotarpiui.

2013 m. bankai tikisi nuo 1 iki 5 % sieksiančio paskolų portfelio augimo, t. y. iš esmės tiek pat, kiek buvo tikimasi prieš pusmetį atliktos analogiškos apklausos metu. Tokius lūkesčius respondentai sieja su numatomu ir verslo, ir namų ūkių skolinimosi paklausos augimu. Tačiau, anot apklaustų bankų, praėjusį pusmetį ūgtelėjo rizikingesnių būsto paskolų maržos, buvo sutrumpinti paskolų terminai. Namų ūkių vartojimo ir kitų paskolų sąlygų laisvėjimą dėl gerėjančio kredito gavėjų mokumo atsvėrė didėjantys užstato reikalavimai. Respondentai nurodo, kad per ateinantį pusmetį vartojimo paskolų sąlygas šiek tiek griežtins, o būsto paskolų – nekeis.

Apklausos dalyviai mano, kad, viena vertus, nekilnojamojo turto, statybos ir namų ūkių finansinė būklė turėtų dar pagerėti. Kita vertus, nekilnojamasis turtas, statyba, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos bei transportas ir toliau buvo tos ekonominės veiklos, kurių įmonėms bankai buvo linkę labiau riboti paskolų teikimą.

Apklausos rezultatai parodė mažėjantį vėluojančių atsiskaityti su bankais klientų skaičių, ypač tarp būsto paskolų gavėjų. Todėl bankai tikisi nuosaikaus paskolų portfelio kokybės gerėjimo, o tai jiems leidžia mažinti specialiųjų atidėjinių blogoms paskoloms išlaidas.

Komercinių bankų ir užsienio bankų filialų apklausos dėl skolinimo sąlygų atliekamos du kartus per metus norint gauti informacijos apie finansų institucijų taikomas su palūkanomis nesusijusias paskolų sąlygas, skolinimosi sąnaudas ir rinkos lūkesčius. Bankų apklausos, atliktos 2013 m. kovo–balandžio mėn., atsakymai gauti iš šešių komercinių bankų ir trijų užsienio bankų filialų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »