V. Vasiliauskas: rizikų finansų sistemai yra, tačiau bankai atlaikytų didelius sukrėtimus

Publikuota: 2016 m. birželio 7 d. antradienis

Lietuvos finansų sistema turi tvirtą stuburą: bankai atlaikytų indėlininkų paniką ar staigų skolininkų būklės pablogėjimą. Vis dėlto rizikų finansų sistemai yra, ir pagrindinės jų sietinos su galimu nekilnojamojo turto kainų burbulu Šiaurės šalyse bei besitęsiančiu mažų palūkanų laikotarpiu, nurodoma Lietuvos banko parengtoje 2016 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje. Svarbiausias vidaus iššūkis – neatidėliotinas poreikis reformuoti kredito unijų sektorių.  

„Mūsų testavimai rodo, kad net jeigu ūkį ištiktų staigus ir gilus nuosmukis, o nemokių skolininkų skaičius smarkiai išaugtų, bankai vis dar turėtų pakankamai kapitalo, kad galėtų sugerti nuostolius, ir jie būtų pajėgūs toliau veikti stabiliai“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.  Jis pabrėžė, kad „net ir tuo atveju, jei aplinkybės susiklostytų itin nepalankiai, papildomo kapitalo poreikis būtų nedidelis, o likvidumo „pagalvė“ pakankamai saugi, kad bankai savarankiškai atlaikytų didelius indėlininkų panikos protrūkius“.

Lietuvos bankas finansų sistemos atsparumą testavo pagal hipotetinį scenarijų, numatantį, kad šalies ekonomika dvejus metus iš eilės smuktų maždaug po 5 proc. Šio scenarijaus atveju bankai patirtų apie 642 mln. Eur nuostolį, tačiau kapitalo pakankamumo rodiklis išliktų aukštas, o papildomo kapitalo poreikis būtų nedidelis ir sudarytų tik 0,6 mln. Eur. Likvidumo testo rezultatai taip pat geri: jei per mėnesį dėl indėlininkų panikos būtų atsiimta net ir 30 proc. indėlių, bankai turėtų pakankamai likvidaus turto spragai padengti (įsigaliojus dabartiniam indėlių draudimo modeliui, didžiausias trumpalaikis indėlių sumažėjimas Lietuvoje sudarė apie 6 %).

Viena iš svarbių Finansinio stabilumo apžvalgoje įvardijamų rizikų – situacija kai kurių Šiaurės šalių, ypač Švedijos, nekilnojamojo turto rinkoje. Čia būsto kainos sparčiai kyla jau kelerius metus, o didelis bendras privačiojo sektoriaus skolos lygis nemažėja. Tendencijoms nekilnojamojo turto rinkoje pasikeitus, patronuojantieji bankai, tikėtina, prarastų apetitą rizikai, o tai galėtų lemti ir mažesnį kreditavimą Lietuvoje, ypač – rizikingesniems sektoriams.

„Riziką mažina tai, kad pastaraisiais metais Lietuvos bankų priklausomybė nuo skandinaviškų patronuojančiųjų bankų gerokai sumažėjo: didžiąją dalį veiklos mūsų bankai finansuoja pritraukdami vietos indėlius, o sukaupta reikšminga kapitalo atsarga sukuria daug erdvės savarankiškam šalies ūkio kreditavimui. Be to, įstojus į euro zoną, Lietuvoje veikiančių bankų galimybės išsiplėtė, nes jiems tapo prieinamos likvidumo ir ilgalaikių paskolų priemonės, garantuojamos Europos Centrinio Banko“, – sakė V. Vasiliauskas.

Kita rizika – mažų palūkanų aplinka. Nors mažos palūkanos lengvina skolos naštą ir aktyvina kreditavimą, ilgai užsibuvusios jos gali daryti neigiamą įtaką, t. y. mažinti finansų įstaigų pajamas iš palūkanų, skatinti gyventojus ir verslą investuoti į nekilnojamąjį turtą, o tai kaitintų rinką.

Pasak V. Vasiliausko, kol kas nėra pagrindo nerimauti dėl nekilnojamojo turto burbulo Lietuvoje. Nors rinka ir pagyvėjusi, kainų ir būsto paskolų augimo tempai yra tvarūs. Burbulo pūtimosi riziką mažina ir Lietuvos banko atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai bei papildomi reikalavimai bankų kapitalui.

Vienas pagrindinių iššūkių finansų sistemai tebėra netvari kredito unijų veikla. Lietuvos banko valdybos pirmininko teigimu, atidėliojant būtiną pertvarką, kuriai pritaria dauguma kredito unijų, Vyriausybė, Tarptautinis valiutos fondas ir kredito unijų klientus vienijančios asociacijos, šis sektorius toliau susidurs su sisteminėmis problemomis ir galimais bankrotais.

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »