Valstybės turto valdymą perima Turto bankas

Publikuota: 2014 m. spalio 1 d. trečiadienis

Turto bankas, prie kurio po reorganizacijos prijungtas Valstybės turto fondas, nuo trečiadienio rūpinasi valstybės turtu, pranešė Finansų ministerija.

„Tai, kad nuo šiol valstybės turto valdymas pereina į vienas rankas, ne tik suteikia galimybę efektyviai jį valdyti, tvarkyti bei prižiūrėti, bet ir pats procesas taps skaidresnis bei aiškesnis“, – pranešime teigė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Pasak pranešimo, reorganizavus įmones, centralizuojamas valstybės nekilnojamojo turto valdymas, taip mažinant šio turto valdymo ir išlaikymo sąnaudas. Turto bankas organizuos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų pardavimą, išieškos skolas ir administruos valstybės garantijas bei kitus įsipareigojimus.

Turto banko valdybai po reorganizavimo priklauso finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas, Finansų ministerijos vyriausiasis patarėjas Gintautas Bagotyrius, ūkio viceministrė Rasa Noreikienė, premjero ekonomikos patarėja Irina Urbonavičiūtė ir Finansų ministerijos turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė.

Kol konkurso būdu neišrinktas banko vadovas, jo generaliniu direktoriumi laikinai dirba buvęs Turto banko vadovas Arnoldas Burkovskis.

Seimas kovo pabaigoje leido Turto fondą prijungti prie Turto banko ir įkurti naują centralizuoto turto valdymo įstaigą, kuri rūpinsis tik administraciniu valstybės turtu, o savivaldybės, norėdamos realizuoti savo turtą, jam galės jį perduoti.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Šaltinis: BNS
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »