Vis daugiau gyventojų turi laisvų pinigų

Publikuota: 2013 m. rugpjūčio 21 d. trečiadienis

Vis daugiau šalies gyventojų teigia, kad padengus būtinąsias pragyvenimo išlaidas, kurias sudaro lėšos maistui, transportui, komunaliniams, kitiems mokesčiams, jiems lieka pinigų kitiems poreikiams tenkinti. Per pastaruosius trejus metus laisvais pinigais disponuojančių gyventojų skaičius išaugo nuo 45,3 proc. iki 57,4 proc. Tai parodė rinkos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas „TNS Atlas™“.

„Šių metų tyrimo duomenys nuteikia optimistiškai. Jo rezultatus galima vertinti kaip patvirtinimą, kad gyventojų perkamoji galia palaipsniui sugrįžta“, – atkreipia dėmesį TNS LT Media departamento projektų vadovė Justina Tauginienė.

Tyrimo duomenimis, daugiausiai lietuviai atliekamus pinigus skiria praktinėms reikmėms patenkinti. 47 proc. gyventojų dalį laisvų lėšų savo biudžete numato būsto remontui ir baldams, 46 proc. – garderobo atnaujinimui. Penktadalis, arba 21 proc. gyventojų atliekamus pinigus skiria automobiliui, 20 proc. – kitoms ilgalaikio naudojimo prekėms įsigyti. Rūpinantis patogia buitimi, daugiausia gyventojų išlaidauja virtuvės įrangai bei buitinei elektronikai.

Reikšmingiausiai per trejus metus išaugo gyventojų dalis, kuriems jų biudžetas leido suplanuoti laisvalaikio kelionę. Šiuo metu kas trečias gyventojas laisvas lėšas išnaudoja kelionėms atostogų metu. 2010 m. atostogauti kelionėse sau leisdavo tik kas penktas, t. y. 21 proc. lietuvių. Tuo metu gyventojų dalis, skirianti laisvus pinigus hobiui per šį laikotarpį beveik nepasikeitė – ji sudaro 14 proc.

Šiemet mažiau lietuvių skiria pinigus savišvietai – knygoms ir spaudos leidiniams atliekamus pinigus skiria 19 proc. gyventojų. Kai prieš trejus metus šis rodiklis siekė 23 proc. Sumažėjęs knygų bei spaudos poreikis juntamas tarp visų šalies gyventojų, tačiau kuo gyventojai vyresni, tuo mažiau jie dabar linkę išleisti skaitymo malonumui. Pavyzdžiui, trečdaliu sumažėjo vyresnių gyventojų dalis nuo 50 iki 74 metų, skiriančių pinigus knygoms arba spaudai.

Daugiau nei pusė (54 proc.) kaimo gyventojų skiria laisvus pinigus būstui remontuoti ir baldams įsigyti. Tuo metu miestiečiai dažniau nei mažesnių vietovių gyventojai pinigus leidžia drabužiams, kelionėms ar kitiems laisvalaikio užsiėmimams.

„TNS Atlas™“ tyrimas buvo atliktas 2013 m. pirmąjį pusmetį. Jame dalyvavo 1856 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 m. amžiaus. Tyrimo tikslas – nustatyti tikslines produktų vartotojų grupes, surinkti informaciją apie žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius.

TNS LT priklauso tarptautinei tyrimų kompanijai TNS Global, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ – viena didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių, priklausanti komunikacijos paslaugų grupei WPP. Vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, grupė siekia teikti išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei ir būti lyderiu šioje srityje. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausių.

Šaltinis: TNS LT
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »