Vis daugiau gyventojų turi laisvų pinigų

Publikuota: 2013 m. rugpjūčio 21 d. trečiadienis

Vis daugiau šalies gyventojų teigia, kad padengus būtinąsias pragyvenimo išlaidas, kurias sudaro lėšos maistui, transportui, komunaliniams, kitiems mokesčiams, jiems lieka pinigų kitiems poreikiams tenkinti. Per pastaruosius trejus metus laisvais pinigais disponuojančių gyventojų skaičius išaugo nuo 45,3 proc. iki 57,4 proc. Tai parodė rinkos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas „TNS Atlas™“.

„Šių metų tyrimo duomenys nuteikia optimistiškai. Jo rezultatus galima vertinti kaip patvirtinimą, kad gyventojų perkamoji galia palaipsniui sugrįžta“, – atkreipia dėmesį TNS LT Media departamento projektų vadovė Justina Tauginienė.

Tyrimo duomenimis, daugiausiai lietuviai atliekamus pinigus skiria praktinėms reikmėms patenkinti. 47 proc. gyventojų dalį laisvų lėšų savo biudžete numato būsto remontui ir baldams, 46 proc. – garderobo atnaujinimui. Penktadalis, arba 21 proc. gyventojų atliekamus pinigus skiria automobiliui, 20 proc. – kitoms ilgalaikio naudojimo prekėms įsigyti. Rūpinantis patogia buitimi, daugiausia gyventojų išlaidauja virtuvės įrangai bei buitinei elektronikai.

Reikšmingiausiai per trejus metus išaugo gyventojų dalis, kuriems jų biudžetas leido suplanuoti laisvalaikio kelionę. Šiuo metu kas trečias gyventojas laisvas lėšas išnaudoja kelionėms atostogų metu. 2010 m. atostogauti kelionėse sau leisdavo tik kas penktas, t. y. 21 proc. lietuvių. Tuo metu gyventojų dalis, skirianti laisvus pinigus hobiui per šį laikotarpį beveik nepasikeitė – ji sudaro 14 proc.

Šiemet mažiau lietuvių skiria pinigus savišvietai – knygoms ir spaudos leidiniams atliekamus pinigus skiria 19 proc. gyventojų. Kai prieš trejus metus šis rodiklis siekė 23 proc. Sumažėjęs knygų bei spaudos poreikis juntamas tarp visų šalies gyventojų, tačiau kuo gyventojai vyresni, tuo mažiau jie dabar linkę išleisti skaitymo malonumui. Pavyzdžiui, trečdaliu sumažėjo vyresnių gyventojų dalis nuo 50 iki 74 metų, skiriančių pinigus knygoms arba spaudai.

Daugiau nei pusė (54 proc.) kaimo gyventojų skiria laisvus pinigus būstui remontuoti ir baldams įsigyti. Tuo metu miestiečiai dažniau nei mažesnių vietovių gyventojai pinigus leidžia drabužiams, kelionėms ar kitiems laisvalaikio užsiėmimams.

„TNS Atlas™“ tyrimas buvo atliktas 2013 m. pirmąjį pusmetį. Jame dalyvavo 1856 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 m. amžiaus. Tyrimo tikslas – nustatyti tikslines produktų vartotojų grupes, surinkti informaciją apie žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius.

TNS LT priklauso tarptautinei tyrimų kompanijai TNS Global, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ – viena didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių, priklausanti komunikacijos paslaugų grupei WPP. Vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, grupė siekia teikti išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei ir būti lyderiu šioje srityje. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausių.

Šaltinis: TNS LT
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo korteles pakeis balti žiedai

Netrukus Europoje žmonės pradės mūvėti baltus žiedus. skaityti »

El. komercija Europos šalyse per metus išaugs 14 proc.

„European Ecommerce Report 2017“ duomenimis, šių metų pabaigoje el. komercijos sektorius bus vertinamas 602 mlrd. eurų. skaityti »

Biometrinis žiedas atstos raktus ir banko kortelę

Naudojantis vienu žiedu bus galima atidaryti duris, prisijungti prie kompiuterio, užvesti automobilį ir atlikti mokėjimus. Tokį išmanųjį žiedą „Token“ sukūrė įmonė „Tokenize“. skaityti »

Finansinėmis paslaugomis besinaudojančių klientų tapatybę finansų įstaigos galės nustatyti paprasčiau

Finansų įstaigoms ir vartotojams suteikiamos platesnės galimybės naudotis elektroninėmis finansinėmis paslaugomis, supaprastinant kai kuriuos kliento tapatybės nustatymo reikalavimus ir išplečiant nuotolinio tapatybės nustatymo būdus. skaityti »

Bankomatai švenčia 50-ąjį gimtadienį

1967 m. liepos 27 d. pasaulyje pradėjo veikti pirmasis bankomatas. Jį „Barclays“ bankas įrengė Londone. skaityti »

Išleista 0 eurų kupiūra

Europos Centrinis bankas suteikė teisę Vokietijai išleisti 0 eurų kupiūrą. skaityti »

Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai. skaityti »

Žvilgsnis į artimą ateitį: apsiperkant tereikės turėti mobilųjį telefoną?

Į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius. skaityti »

Mokėjimo kortelių naudojimas pasaulyje auga

2016 m. užregistruota 257,17 mlrd. dolerių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Tai 13,3 proc. daugiau, nei pernai. skaityti »

Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti iššūkių, rinkos dalyviai turi jiems pasirengti

Šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams. skaityti »