„Visa“ atlieka biometrinių technologijų bandymus

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 17 d. ketvirtadienis

Tarptautinės mokėjimo sistemos „Visa“ atstovai pranešė, kad kuria EMV kortelių turėtojų autentifikacijos sistemą pagal biometrinius naudotojų duomenis.

Siekdama patikrinti, kaip veikia finansinių operacijų patvirtinimas pagal klientų biometrinius duomenis, „Visa“ atliks bandymus Pietų Afrikoje. Vienas Afrikos bankas pasiryžo vietoj PIN kodų tam tikruose bankomatuose išmėginti pirštų atspaudų atpažinimo sistemą.

„Visa“ programa leidžia atpažinti žmogų pagal pirštų atspaudus, delno venas, balsą, akies rainelės ir veido nuotraukas. Garantuojama, kad biometriniai duomenys perduodami laikantis saugumo reikalavimų, pvz., pirštų atspaudus galima nuskaityti biometriniu skaitytuvu, užšifruoti ir tuomet naudoti kortelių turėtojų autentifikacijai.

„Visa“ technologija pritaikyta EMV standarto lustams, todėl gali būti naudojama bet kuriame pasaulio regione. Nors pirmieji bandymai atliekami Pietų Afrikoje, manoma, kad ši autentifikacijos sistema greitai paplis ir kituose regionuose.

„Biometrijos sistemų poreikis auga, nes ieškoma patogesnio ir saugesnio autentifikacijos būdo už PIN kodus ir klientų parašus, – sakė „Visa“ vyriausiasis viceprezidentas Markas Nelsonas. – Kad biometrijos sistemos plačiai išpopuliarėtų, labai svarbu laikytis atvirųjų standartų. Pritaikymas EMV lustams garantuoja, kad biometrijos sistema bus įdiegta greitai ir sėkmingai.“

Pirmajame etape biometrijos sistema bus diegiama tik į bankomatus, pritaikytus lustinėms kortelėms, vėliau numatoma ją įdiegti ir į mokėjimo terminalus.

Šaltinis: plusworld.ru
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »