Artėja dabartinių išmaniųjų telefonų programėlių eros pabaiga

Publikuota: 2016 m. lapkričio 21 d. pirmadienis

Išmaniųjų telefonų naudotojai per dieną praleidžia vidutiniškai 3 val. ir 15 min. naudodami programėles. Šiuo metu jų yra sukurta apie 4,4 mln., todėl nenuostabu, kad replika „tam yra programėlė“ (angl. there‘s an app for that) tampa vis labiau populiaria bet kurioje gyvenimo situacijoje.

Tačiau pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovės dr. Eglės Radvilės, artėja tokių programėlių, kokias žinome dabar, eros pabaiga.

„Programėlių yra tikrai daug, jos apima įvairias sritis ir konkuruoja tarpusavyje, kuri patogesnė ir populiaresnė. Tačiau daugelis jų tarpusavyje nejungia gyvenimiškų procesų ir veikia kaip konkrečios vienos srities pagalbininkės, pvz.: orų prognozė, svorio stebėjimas, priminimai, naujienos ir t.t. Ateities vizija, kurią pastebime artėjant – programėlės turėtų labiau „įveiklinti“ daiktus“, – sakė E. Radvilė.

Anot jos, didžioji dalis programėlių iš esmės daro vieną ir tą patį – bando palengvinti žmogaus gyvenimą, tačiau jų gausa ir ribotos galimybės labiau švaisto laiką nei padeda jo sutaupyti. „Norėdami pasiekti vieną tikslą, pvz., nuvažiuoti laiku į kitame mieste vyksiantį susitikimą, turime naudoti daugybę skirtingų programėlių: maršrutui planuoti, bilietams įsigyti ir pan. Nekurkime vis naujų aplikacijų – kurkime tarpusavio integracijas, optimizuokime tikslo siekimo kelią“, – siūlė E. Radvilė, savaitgalį (lapkričio 16–20 d.) Vilniuje vykusioje vienoje didžiausių tarptautinių programuotojų bei technologijų entuziastų konferencijoje „Build Stuff“ skaitydama savo pranešimą „The end of apps as we know them“.

IT ekspertė siūlo, kad pereinant į kitą programėlių kūrimo lygį reikėtų žvelgti globaliau ir spręsti esmines problemas, tokias kaip energijos taupymas, elektromagnetiniai laukai, radiacija ir pan. Ateityje programėlės turėtų vis labiau išnaudoti daiktų interneto galimybes ir pasitelkus sensorius padėti patenkinti ne tik asmeninius žmogaus poreikius, bet ir lengviau susidoroti su aplinkos iššūkiais.

Kaip to pasiekti? E. Radvilė akcentuoja, kad žmonėms norisi, kad kažkas geriau už juos pačius žinotų, ko jiems reikia. Taigi, anot jos, pagrindinė „naujojo žaidimo taisyklė“ bus dirbtinis intelektas.

„Juk būtų puiku, jeigu šaldytuvą palietę ranka ne tik matytumėte, kas yra jo viduje, bet ir galėtumėte sužinoti, kokius patiekalus iš turimų produktų galima pagaminti. Arba turėtumėte tokį žadintuvą, kuris suskambėtų ne tada, kai reikia keltis, o atsižvelgdamas į tinkamiausią miego fazę, nevėluodamas apskaičiuotų dušo trukmę, pusryčius ir transporto spūstis iki darbo vietos. Jūsų lauktų paruošta reikiamo stiprumo kava ir iki idealios temperatūros pašildytas automobilis. Ir tam nereikėtų suvedinėti jokių duomenų, nieko spaudinėti, sensorių pagalba informacija būtų nuskaitoma tiesiai iš mūsų smegenų, balso, veido ar odos“, – pasakojo E. Radvilė akcentuodama, kad tai ne kokia fantazija, o vizija, prie kurios dabar aktyviai dirbama.

Išmaniųjų įrenginių ekranuose paskendusiai kartai įdomu – kas nutiks, kai neliks liečiamų ir spaudomų įrenginių, o viskas bus pateikiama žmogui pagal jo biometrinę informaciją. „Vėl grįšime prie daug žmogiškesnių santykių, nes vietoj žiūrėjimo į telefono ekraną turėsime laiko gyvai bendrauti vienas su kitu“, – tvirtino E. Radvilė.

 

 

 

 

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kas laimės: lietuviškos technologijų baimės ar mašinos, atstojančios Dievą?

Kaip keičiantis technologijoms keičiasi pasaulis aplinkui? Apie tai kalbamės su informacinių technologijų ekspertu Arnoldu Lukošiumi. skaityti »

Kaip pradėti kurti „tech“ karjerą?

Darbo rinkos prognozės, vertinant 10–15 metų į priekį, didžiuliu greičiu ir toliau įtvirtina vieną svarbią kryptį – technologijas. skaityti »

Išmanieji telefonai: vyresniesiems – susisiekti, jaunimui – išsiskirti iš minios

Vienas labiausiai pastebimų „tūkstantmečio“ vaikų išskirtinumų – aktyvus naudojimasis išmaniosiomis technologijomis. O šias technologijas kuriančioms kompanijoms tai – ir iššūkis, ir galimybė. skaityti »

Vaikų laisvalaikis internete – leisti ar drausti?

Internetinės svetainės, socialiniai tinklai ir kompiuteriniai žaidimai neretai kelią susirūpinimą ne vienam savo atžalą saugančiam tėvui. skaityti »

Sukurtas atminties lustas padės greičiau apdoroti informaciją

Kalifornijos technologijos instituto tyrėjai sukūrė lustą, padėsiantį greičiau apdoroti informaciją mažesniuose įrenginiuose. skaityti »

„Samsung“ pristatė itin greitą ir patikimą nešiojamą diską „SSD T5“

Įrenginys turi naujausią 64 sluoksnių „V-NAND“ technologiją, todėl pasižymi vienu didžiausių rinkoje įrašymo greičiu, duomenų užšifravimu bei yra kompaktiško, bet patvaraus dizaino. skaityti »

Pirmasis telefonas vaikui: į ką atkreipti dėmesį perkant?

Rugsėjis tėveliams ir jų atžaloms, pradedančioms eiti į mokyklą, atneša nemažai iššūkių. Kai kuriems jų tenka pasirūpinti ne tik būtinais mokykliniais reikmenimis, tačiau ir tokiais pirkiniais kaip išmanusis telefonas. skaityti »

„IFA 2017“ parodoje – „Samsung“ produktai, keičiantys žmogaus kasdienybę

Šiuo metu Berlyne vykstančioje technologijų parodoje „IFA 2017“ „Samsung“ pristatė produktus, kurie, anot kompanijos atstovų, netolimoje ateityje pakeis mūsų kasdienybę. skaityti »

„Fitbit“ pristatė išmanųjų laikrodį „Ionic“

Fizinio aktyvumo apyrankių ir laikrodžių gamintoja „Fitbit“ šią savaitę pristatė ilgai lauktą produktą – išmanųjį laikrodį sportuojantiems „Fitbit Ionic“. skaityti »

Kaip išsirinkti planšetinį kompiuterį mokiniui?

Labai didelis planšetinių kompiuterių mobilumas suderintas su aukšto lygio funkcionalumu ir mažesnėmis nei nešiojamų kompiuterių kainomis lemia, kad ruošiantis mokyklai tikrai verta pagalvoti būtent apie šio įrenginio įsigijimą. skaityti »