Artėja dabartinių išmaniųjų telefonų programėlių eros pabaiga

Publikuota: 2016 m. lapkričio 21 d. pirmadienis

Išmaniųjų telefonų naudotojai per dieną praleidžia vidutiniškai 3 val. ir 15 min. naudodami programėles. Šiuo metu jų yra sukurta apie 4,4 mln., todėl nenuostabu, kad replika „tam yra programėlė“ (angl. there‘s an app for that) tampa vis labiau populiaria bet kurioje gyvenimo situacijoje.

Tačiau pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovės dr. Eglės Radvilės, artėja tokių programėlių, kokias žinome dabar, eros pabaiga.

„Programėlių yra tikrai daug, jos apima įvairias sritis ir konkuruoja tarpusavyje, kuri patogesnė ir populiaresnė. Tačiau daugelis jų tarpusavyje nejungia gyvenimiškų procesų ir veikia kaip konkrečios vienos srities pagalbininkės, pvz.: orų prognozė, svorio stebėjimas, priminimai, naujienos ir t.t. Ateities vizija, kurią pastebime artėjant – programėlės turėtų labiau „įveiklinti“ daiktus“, – sakė E. Radvilė.

Anot jos, didžioji dalis programėlių iš esmės daro vieną ir tą patį – bando palengvinti žmogaus gyvenimą, tačiau jų gausa ir ribotos galimybės labiau švaisto laiką nei padeda jo sutaupyti. „Norėdami pasiekti vieną tikslą, pvz., nuvažiuoti laiku į kitame mieste vyksiantį susitikimą, turime naudoti daugybę skirtingų programėlių: maršrutui planuoti, bilietams įsigyti ir pan. Nekurkime vis naujų aplikacijų – kurkime tarpusavio integracijas, optimizuokime tikslo siekimo kelią“, – siūlė E. Radvilė, savaitgalį (lapkričio 16–20 d.) Vilniuje vykusioje vienoje didžiausių tarptautinių programuotojų bei technologijų entuziastų konferencijoje „Build Stuff“ skaitydama savo pranešimą „The end of apps as we know them“.

IT ekspertė siūlo, kad pereinant į kitą programėlių kūrimo lygį reikėtų žvelgti globaliau ir spręsti esmines problemas, tokias kaip energijos taupymas, elektromagnetiniai laukai, radiacija ir pan. Ateityje programėlės turėtų vis labiau išnaudoti daiktų interneto galimybes ir pasitelkus sensorius padėti patenkinti ne tik asmeninius žmogaus poreikius, bet ir lengviau susidoroti su aplinkos iššūkiais.

Kaip to pasiekti? E. Radvilė akcentuoja, kad žmonėms norisi, kad kažkas geriau už juos pačius žinotų, ko jiems reikia. Taigi, anot jos, pagrindinė „naujojo žaidimo taisyklė“ bus dirbtinis intelektas.

„Juk būtų puiku, jeigu šaldytuvą palietę ranka ne tik matytumėte, kas yra jo viduje, bet ir galėtumėte sužinoti, kokius patiekalus iš turimų produktų galima pagaminti. Arba turėtumėte tokį žadintuvą, kuris suskambėtų ne tada, kai reikia keltis, o atsižvelgdamas į tinkamiausią miego fazę, nevėluodamas apskaičiuotų dušo trukmę, pusryčius ir transporto spūstis iki darbo vietos. Jūsų lauktų paruošta reikiamo stiprumo kava ir iki idealios temperatūros pašildytas automobilis. Ir tam nereikėtų suvedinėti jokių duomenų, nieko spaudinėti, sensorių pagalba informacija būtų nuskaitoma tiesiai iš mūsų smegenų, balso, veido ar odos“, – pasakojo E. Radvilė akcentuodama, kad tai ne kokia fantazija, o vizija, prie kurios dabar aktyviai dirbama.

Išmaniųjų įrenginių ekranuose paskendusiai kartai įdomu – kas nutiks, kai neliks liečiamų ir spaudomų įrenginių, o viskas bus pateikiama žmogui pagal jo biometrinę informaciją. „Vėl grįšime prie daug žmogiškesnių santykių, nes vietoj žiūrėjimo į telefono ekraną turėsime laiko gyvai bendrauti vienas su kitu“, – tvirtino E. Radvilė.

 

 

 

 

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kas ketvirtas Lietuvos verslininkas pirmiausia laukia pokyčių švietimo sistemoje

Nuo realių darbo rinkos poreikių atitrūkusi Lietuvos švietimo sistema tampa kliūtimi kuriant geresnį gyvenimą Lietuvoje. Tuo įsitikinęs kas ketvirtas šalies verslininkas, įžvelgiantis švietimo sistemos reformų būtinybę. skaityti »

Kaip pasikeitusi darbo rinka diktuoja technologijų madas?

Prognozuojama, kad iki 2020–ųjų 40 proc. pasaulio gyventojų dirbs patys sau – vyraus laisvai samdomo darbo rinka. skaityti »

Kam reikalinga 360 laipsnių vaizdo kamera?

Dažniausiai apie 360 laipsnių vaizdo kamerą pagalvoja atostogas planuojantys žmonės, mėgstantys fiksuoti akimirkas kalnuose, ekskursijose po miestą ir t.t. skaityti »

Keturi būdai, kaip apsaugoti išmaniuosius vasaros karščių metu

Temperatūrai lauke stipriai šovus į viršų, lietuviai turėtų saugotis ne tik patys, bet ir pagalvoti apie savo išmaniuosius įrenginius. skaityti »

Kur Lietuvoje rastume daugiausiai televizoriaus pultelių?

Kas svarbiausia, renkantis naują televizorių, kokie dalykai, susiję su šiais prietaisais, labiausiai erzina skirtingų miestų gyventojus ir kuriame šalies krašte galima rasti daugiausiai televizoriaus pultelių? skaityti »

ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas vartotojams suteiks daugiau teisių, įmonėms – pareigų

Dėl technologinių pasiekimų pasaulyje sukurtų, apdorotų ir dalijamų duomenų kiekis pastaraisiais metais pasiekė nenumatytas proporcijas. skaityti »

Robotizacija kurs naujas darbo vietas

Pramonė neišvengiamai turi pereiti prie robotizacijos tam, kad būtų didinamas darbų efektyvumas, atliekamų užduočių tikslumas ir užtikrinamas saugumas. Taip tikina ekspertai ir priduria, kad robotų kuriama ekonominė nauda – akivaizdi. skaityti »

Svarbiausios televizorių savybės žaidimų mėgėjams

Pastaraisiais metais žaidimų rinkai skirtos konsolės smarkiai patobulėjo – naujausi įrenginiai palaiko ir 4K grafiką, ir aukštą dinaminį diapazoną. skaityti »

„Microsoft“ technologija leis valdyti išmanųjį be rankų

„Microsoft Research“ sukūrė technologiją „GlassHands“, kuri leidžia valdyti mobilųjį įrenginį rankų judesiais ore ar ant bet kokio norimo paviršiaus. skaityti »

Nuo šiol kompiuteriui krauti nebereikės laidų

Belaidis krovimas tampa viena naujausių technologijų, kurias siūlo mobiliųjų telefonų ir planšečių gamintojai. skaityti »