Belaidis kroviklis gali įkrauti „iPhone“ kišenėje

Publikuota: 2014 m. rugsėjo 29 d. pirmadienis

Belaidžiai krovikliai jau egzistuoja, bet reikia, kad telefonas būtų visiškai šalia krovimo paviršiaus. „Su įkrovimo plokšte reikia atsiminti išimti telefoną ir teisingai padėti jį ant krovimo paviršiaus,“ – sako Dina Katabi iš MIT, vadovaujanti „MagMIMO“ kūrimo komandai.

30 centimetrų atstumu prototipas „iPhone 4s“ bateriją nuo tuščios pilnai gali įkrauti per kiek trumpiau, nei 5 valandas. Nesvarbu, kur telefonas guli – apverstas kišenėje, ar padėtas at stalo – ir jis nebūtinai turi nejudėti. Katabi dabar stengiasi padidinti nuotolį.

„MagMIMO“ pasiskolina triuką iš radijo ryšio – pažangūs „Wi-Fi“ maršrutizatoriai gali aptikti, kai prie jų jungiasi kompiuteris ir sustiprinti jų kryptimi signalą. „MagMIMO“ daro tą patį, tačiau naudoja magnetinį lauką, o ne radijo bangas. Ričių masyvas generuoja magnetinį lauką ir kai telefonas šį lauką sutrikdo, „MagMIMO“ tai pajunta ir susifokusuoja į telefoną, kiekviena rite kurdamas šiek tiek skirtingą magnetinį lauką. Magnetiniai laukai vienas kitą stiprina taip, kad bendras magnetinis laukas, pasiekiantis telefoną, būtų stipriausias.

Bandydami prototipą, Katabi ir kolega Jouya Jadidian prijungė mažą vielinę ritę prie „iPhone“ krovimo jungties. Magnetinis laukas ritėje kuria telefoną kraunančią srovę. Keletas telefono modelių jau gaminami su tokia rite, ir dar daugiau greitai pasirodys rinkoje.

Be išmaniųjų telefonų savininkų „baterijos nerimo“ eliminavimo, tinkamas bevielis krovimas gyvybiškai svarbus tokių nešiojamųjų technologijų, kaip išmanieji laikrodžiai ir ausinės populiarumui. Šiuose nedideliuose prietaisuose mažiau vietos baterijoms, sako technologijų analitikas Rossas Rubinas iš „Reticle Research“ Niujorke, o mūsų rozetės jau ir taip apgultos mobiliuosius įrenginius įkraunančiais laidais.

„MagMIMO“ sunaudoja tiek pat energijos, kaip ir egzistuojantys sprendimai, tačiau gali įkrauti telefoną nuotoliniu būdu, neištrauktą iš vartotojo kišenės.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »