Bent vienas neigiamas komentaras internete turi įtakos pirkėjų sprendimui

Publikuota: 2012 m. liepos 18 d. trečiadienis

Dauguma Lietuvos interneto naudotojų prieš įsigydami prekes ir paslaugas ieško informacijos apie jas elektroninėje erdvėje. Ketvirtadalis internautų teigia pasitikintys kitų žmonių išsakyta nuomone internete. Kas septintam potencialiam pirkėjui bent vienas neigiamas atsiliepimas ar apžvalga apie produktą internete gali nulemti nepalankią nuomonę apie prekės ženklą. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas specialus interneto vartotojų elgsenos tyrimas.

TNS LT atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog 67 proc. interneto vartotojų ieško informacijos apie prekes ir paslaugas internete, socialiniuose tinkluose ir tinklaraščiuose. Lietuvos internautai aktyviai skaito kitų vartotojų atsiliepimus apie prekes ir paslaugas internete. Kitų išsakyta nuomonė ar komentarai internete padeda apsispręsti dėl prekių įsigijimo 24 proc. vartotojų.

Daugiau nei trečdalis, arba 36 proc. potencialių pirkėjų internete įsitikinę, kad kitų žmonių atsiliepimai yra patikimesni nei įmonių skleidžiama informacija apie savo produkciją. Kas trečias interneto naudotojas labiausiai pasitiki draugų išsakyta nuomone ar komentarais apie produktus bei prekės ženklus. Nepažįstamų žmonių komentarais teigia pasitikintys 19 proc. interneto naudotojų.

Daugiausiai mūsų šalies internautų domisi ir dalijasi patirtimi apie tokias paslaugų ar prekių kategorijas kaip filmai, muzika, kosmetika ir veido priežiūros produktai, apranga, mobilieji telefonai. Važinėti automobiliai, palyginti su kitomis kategorijomis, vartotojų apsisprendimui turi didelę įtaką, tačiau internete apie juos kalbančiųjų yra mažai.

Mažiausiai patirtimi besidalijančių vartotojų internete turi kreditinių kortelių, gyvūnų ėdalo, draudimo poliso, konditerijos gaminių, saldumynų ir užkandžių, nealkoholinių gėrimų kategorijos bei tokie bankų produktai, kaip paskolos, einamosios sąskaitos.

„TNS atliktos pasaulinės studijos „Digital Life“ duomenimis, kitose šalyse vyrauja panašios tendencijos – vartotojų asmeninės patirties paklausa internete labai didelė. Tačiau reikėtų pastebėti, kad Lietuvoje prekių ir paslaugų gamintojai kol kas neišnaudoja visų komunikacijos galimybių skatinant prekinių ženklų advokatavimą internete ir mažinant neigiamų atsiliepimų įtaką jų apsisprendimui. Tai ypač aktualu maisto, gėrimų, telekomunikacijų, bankų bei draudimo sektoriams“, – teigia TNS LT projektų vadovė Inga Bitinaitė.

Pirkimas internete pamažu tampa tautiečių įpročiu – šiuo metu tokiu būdu prekes ar paslaugas įsigyja mažiau nei pusė, arba 42 proc. interneto naudotojų. Bent kartą per mėnesį prekių ar paslaugų internete įsigyja 16 proc. internautų.

I. Bitinaitės teigimu, nors perkančiųjų internete nėra daug, o pirkimas kol kas nereguliarus, prieš priimdami sprendimą pirkėjai informacijos apie prekes ir paslaugas ieško elektroninėse parduotuvėse. „Paslaugų teikėjai ir gamintojai turėtų išnaudoti šį poreikį ir suteikti vartotojams kuo daugiau svarbios informacijos apie produktus, jų privalumus ir kitas prekybos vietas“, - sakė TNS LT projektų vadovė.

Į elektronines parduotuves užsuka, bet nieko neperka daugiau nei pusė, t. y. 57 proc. interneto vartotojų. Reguliariai – bent kartą per savaitę – aplanko 26 proc. Ketvirtadalis vartotojų teigia, kad lankosi grupinio ir kolektyvinio pirkimo portaluose.

Internetu naudojasi 67 proc. Lietuvos gyventojų.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas lemia interneto spartą?

Pastaruoju metu interneto sparta tapo vienu esminių veiksnių, renkantis interneto paslaugų teikėją. Nuotolinis mokymasis, nuotolinis darbas, nuotolinės treniruotės ir kitokia veikla, vykdoma per vaizdo konferencijas, kuriose iš vienų namų vienu metu dalyvauja keli šeimos asmenys,... skaityti »

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »