„Dell“ pirmoji rinkoje pakuotėms panaudojo iš vandenynų surinktą plastiką

Publikuota: 2017 m. balandžio 21 d. penktadienis

Vandenynai sukuria bene 70 proc. viso pasaulio deguonies, tačiau žmonija šią gyvybės arteriją teršia vis labiau. Jungtinių Tautų duomenimis, kasmet jūrų aplinkai padaroma žalos už daugiau nei 12 milijardų eurų ir tai nėra tik estetinė problema. Nuo šiukšlių vandenynuose kenčia žvejybos, turizmo, laivybos industrijos, o poveikio sveikatai išmatuoti beveik neįmanoma. Amerikiečių IT įmonė „Dell“ surado būdą šiai taršai sumažinti: mėnesio pabaigoje rinkoje pasirodys vieni naujausių bei pažangiausių kompiuterių – „XPS 13 2-in-1“, kurių pakuotės pagamintos iš vandenynuose surinkto plastiko.

Keturi pasaulio vandenynai užima daugiau nei du trečdalius viso žemės paviršiaus ploto, juose gyvena daugiau nei milijonas gyvūnų rūšių, o mokslininkai skaičiuoja, kad dar 9 milijonai lieka nepažinti. Tačiau vandenynai ne mažiau svarbūs ir žmonėms – Tarptautinių laivybos rūmų duomenimis, laivybai tenka pasaulinės prekybos liūto dalis: net 90 proc. visų pasaulio prekių yra gabenama laivais. Deja, būtent žmogaus veikla ir prisideda prie didžiųjų vandenynų problemų, o pirmiausia – užterštumo. Plačiuosiuose vandenyse išvysti plūduriuojančias ar į milžiniškas sankaupas suneštas šiukšlių sangrūdas tampa kasdienybe. Didžioji dalis, net 80 proc. šių šiukšlių, yra įvairių rūšių plastikas, patenkantis iš žemyninių šiukšlynų, laivų, taip pat paliekami žvejų tinklai. Skaičiuojama, kad bendra jų masė gali siekti apie 100 mln. tonų.

Pirmieji ieškoti šio plastiko panaudojimo būdų ėmėsi „Dell“, viena didžiausių pasaulio technologijų bendrovių, kuri jau iki tol dalį savo produkcijos platino pakuotėse, pagamintose iš grybų, šiaudų, bambukų ir kitų tvarių medžiagų. „2016 m. atlikę daugybę bandymų ištyrėme, kad vandenynuose plaukiojantis plastikas yra tinkamas kokybiškai produktų pakuotei gaminti, o visas procesas reikalauja mažiau kaštų ir gamtinių resursų. Šiuo metu bandomojoje stadijoje esančios pakuotės 25 proc. sudaro mūsų partnerių surenkamas plastikas iš vandens telkinių, likusius 75 proc. sudaro kiti perdirbti plastikai, – pasakoja Kevinas Braunas, vyriausiasis „Dell“ tiekimo grandinės vadovas. – Tikiu, kad šios medžiagos tolesnis panaudojimas yra pasaulio ateitis. Tiekimo grandinės ir operacijų srityje dirbu jau dvidešimt metų, ir šis projektas buvo pirmasis, kuris sužavėjo mano dešimtmetę dukterį.“

Bandomąją programą „Dell“ pradėjo po 2016 m. sėkmingai Haityje atliktos galimybių studijos, o šis projektas tęsia beveik dešimt metų įmonės vykdomą aplinkosauginę praktiką. Naudoti perdirbtą plastiką stalinių kompiuterių pakuotėms buvo pradėta dar 2008 m., o užsibrėžtas 23 tūkst. tonų tokių medžiagų panaudojimo iki 2020 m. tikslas buvo pasiektas dar šių metų pradžioje. Taip pat „Dell“ vieninteliai kompiuterių ir monitorių gamyboje naudoja elektroninių atliekų plastiką bei perdirbtą anglies pluoštą.

Pirmoji naujojo projekto siunta, kuri į prekybos vietas bus išvežta balandžio 31 dieną, apsaugos vandenynus nuo 7,2 tonų įvairių rūšių plastiko, kuris buvo surinktas iš įvairių vandens telkinių prieš jam patenkant į vandenynų gilumą. Be to, tikimasi, kad ir tolesniuose žingsniuose bus pasiekta naudos aplinkai: net 93 proc. pakuotės medžiagų yra perdirbamos, tad visi plastikiniai dėklai bus žymimi specialiais simboliais, o tai ypač aktualu Europos Komisijai priėmus žiedinės ekonomikos reglamentą. Naujose pakuotėse bus parduodamas pasaulyje jau pripažintas nešiojamasis kompiuteris „Dell XPS 13 2-in-1“, kuris vos per kelias sekundes gali tapti planšete – kompiuterio viršutinė dalis atsilenkia 360 laipsnių kampu. Artimiausiu metu jų įsigyti bus galima visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Populiariausi straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (162)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (2)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »