Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė Europos bendrosios skaitmeninės rinkos komunikatus

Publikuota: 2016 m. birželio 2 d. ketvirtadienis

Pasaulio ekonomikai virstant skaitmenine ekonomika, poveikis daromas visiems pramonės ir paslaugų sektoriams. Europos konkurencingumas ir produktyvumas labai priklauso nuo jos gebėjimo kurti bei tobulinti skaitmenines inovacijas ir jas veiksmingai naudoti visuose ekonomikos sektoriuose. Siekdama remti Europos vaidmenį pasaulio skaitmeninės ekonomikos srityje Europos Komisija priėmė komunikatą dėl bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos (Nr. COM/2016/176), ir nustatė, kad tai vienas svarbiausių jos prioritetų. Šiame komunikate dėstomas išsamus strateginis ir politinis požiūris į prioritetinių informacijos ir ryšių technologijų (toliau – IRT), itin svarbių siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką, standartizaciją. Tikslas – užtikrinti, kad nustatant su IRT susijusius standartus, būtų labiau atsižvelgiama į politikos poreikius, kad standartai būtų nustatomi lanksčiai, atvirai, kad jie būtų glaudžiau siejami su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, taip pat geriau susieti tarpusavyje, be to, kad jie būtų nustatomi taip, jog galiausiai jais būtų daromas didesnis poveikis plačiajai Europos ekonomikai, šiai virstant skaitmenine.

Komunikate pristatytas išsamus strateginis ir politinis požiūris į šias išskirtas prioritetines IRT sritis: 5G ryšys, debesijos kompiuterija, daiktų internetas, (didelės apimties) duomenų technologijos ir kibernetinis saugumas. Tai svarbiausi bendrosios skaitmeninės rinkos technologijų elementai. Europai tapus stipresne lydere nustatant šių sričių standartus, turėtų padidėti konkurencingumas, o Europos inovacijoms būtų lengviau patekti į pasaulinę rinką.

Pasaulyje smarkiai didėja sukuriamų duomenų kiekis ir įvairovė. Be duomenų, kuriuos sukuria skaitmeniniais prietaisais ir paslaugomis asmeninėms ir profesinėms reikmėms besinaudojantys milijardai žmonių, ir duomenų, kuriuos generuoja vis daugiau sujungtų objektų, dar yra duomenys, sukuriami atliekant mokslinius tyrimus, skaitmeninant literatūros kūrinius ir archyvus ir teikiant viešąsias, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ir žemės kadastro, paslaugas. Šis didžiųjų duomenų reiškinys atveria naujų dalijimosi žiniomis, mokslinių tyrimų vykdymo ir viešosios politikos formavimo bei įgyvendinimo galimybių.

Be to, dėl debesijos tampa lengviau naudotis šiais duomenimis. Debesija gali būti suprantama kaip trijų tarpusavyje susijusių elementų – duomenų infrastruktūros, kurioje duomenys saugomi ir tvarkomi, plačiajuosčio ryšio tinklų, kuriais duomenys perduodami, ir vis galingesnių kompiuterių, kuriais galima apdoroti duomenis – derinys. Galimybė analizuoti šiuos didžiuosius duomenis ir jais naudotis daro poveikį pasaulio ekonomikai bei visuomenei ir atveria kelią labai svarbioms inovacijoms pramonėje ir socialinėje srityje. Šis poveikis visų pirma pastebimas mokslinių tyrimų srityje – keičiasi jų vykdymo būdas, nes sparčiai judame atvirojo mokslo link.

Debesija suteikia galimybę nenutrūkstamai perduoti duomenis, jais dalytis ir juos pakartotinai naudoti įvairiose pasaulio rinkose, valstybėse, institucijose ir mokslinių tyrimų srityse. Šiuo metu Europoje turimi pajėgumai nėra pakankami, todėl ES mokslinių tyrimų ir pramonės srityse sukuriami duomenys dažnai apdorojami kitur, o Europos mokslininkai ir novatoriai linksta keltis ten, kur esama geresnių galimybių nedelsiant naudotis dideliu duomenų perdavimo ir skaičiavimo pajėgumu. Kita vertus, Europa yra vieta, kurioje sukuriama daugiausia pasaulyje mokslinių žinių, ir turi puikias galimybes tapti pasauline mokslo debesijos kūrimo lydere.

Komunikate „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ (COM/2016/178) siūloma Europos debesijos iniciatyva yra pagrįsta Bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, kuria, inter alia, siekiama kuo labiau padidinti Europos skaitmeninės ekonomikos augimo potencialą. Šia iniciatyva siekiama sukurti Europos atvirojo mokslo debesiją – patikimą atvirą aplinką, kurioje mokslininkų bendruomenė galėtų saugoti mokslinius duomenis ir rezultatus, jais dalytis ir juos pakartotinai naudoti. Ja siekiama sukurti Europos duomenų infrastruktūrą, kuria būtų užtikrinta galimybė mokslininkams naudotis jiems reikalingu itin spartaus skaičiavimo pajėgumu, sparčiu ryšiu ir didelio pajėgumo debesijos sprendimais. Iš pradžių daugiausia dėmesio bus skiriama mokslininkų bendruomenei, bet vėliau naudotojų bazė bus išplėsta, kad apimtų ir viešąjį bei pramonės sektorius, ir bus sukurti visoms ekonomikos bei visuomenės sritims naudingi sprendimai ir technologijos. To siekiant reikės užtikrinti galimybę bendradarbiauti visiems subjektams, norintiems išnaudoti duomenų revoliucijos Europoje, kaip labai didelę reikšmę pasauliniam augimui turinčio veiksnio, teikiamas galimybes.

Kartu su Europos debesijos iniciatyva bus įgyvendinami tolesni su debesijos sutartimis su verslo srities naudotojais ir su debesijos paslaugų teikėjų keitimu susiję veiksmai pagal Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, taip pat bus įgyvendinama Laisvo duomenų judėjimo iniciatyva.

Bendradarbiaudama su pramonės subjektais ir valstybėmis narėmis, Europos Komisija nuo 2016 m. skatins taikyti esamas atitinkamas sertifikavimo sistemas ir standartus ir, prireikus, sukurti Europos lygmens sertifikavimo ir žymėjimo sistemas, taikytinas debesijos paslaugų viešųjų pirkimų srityje. Taip pat nustatys tinkamus Atvirojo mokslo debesijos ir Europos duomenų infrastruktūros valdymo ir finansavimo mechanizmus ir parengs įgyvendinimo veiksmų planą.

Komunikate „2016-2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“ (COM/2016/179) siūlomo 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) vizija – iki 2020 m. viešojo administravimo įstaigos ir institucijos (toliau –  institucijos) ES turėtų tapti atviros,  dirbti efektyviai ir sistemingai, teikti tarpvalstybines ES piliečių ir verslo poreikiams pritaikytas, patogias viešąsias elektronines  paslaugas.  Institucijos naudosis skaitmeninės aplinkos teikiamomis galimybėmis, siekdamos pagerinti tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su  suinteresuotomis šalimis. Institucijoms atvėrus duomenis ir pradėjus teikti tarpvalstybines paslaugas, padidės jų efektyvumas, bus supaprastintas laisvas verslo ir piliečių judėjimas, institucijos bus patikimesnės ir „skaidresnės“. Veiksmų plane išvardyti veiksmai turi būti pradėti įgyvendinti 2016-2017 metais. Europos Komisija planuoja įsteigti e. valdžios veiksmų plano valdančiąją tarybą, sudarytą iš valstybių narių atstovų, atsakingų už nacionalines e. valdžios strategijas, ir jai pirmininkaus. Valdančiajai tarybai bus pavesta valdyti veiksmų planą, visų pirma vertinti ir atrinkti naujai suformuluotus veiksmus visu veiksmų plano vykdymo laikotarpiu ir koordinuoti faktinį veiksmų plano priemonių įgyvendinimą ir stebėjimą.

2015 m. Europos Komisija paskelbė Bendrosios skaitmeninės rinkos (toliau –  BSR) sukūrimo strategiją, kurioje vienas svarbiausių veiksnių, padėsiančių visapusiškai pasinaudoti BSR, yra konkurencinga Europos skaitmeninė pramonė ir skaitmeninių inovacijų integravimas visuose sektoriuose. Įdiegusios skaitmenines technologijas, įmonės galės plėstis ir veikti ne tik ES vidaus rinkoje, bet ir ES pasauliniu lygiu, taps dar patrauklesnės investuotojams.  BSR strategijoje pateikiami pagrindiniai pramonės skaitmeninimą skatinantys svertai ir veiksmai tokiose srityse kaip duomenų ekonomika, daiktų internetas, debesijos kompiuterija, standartai, įgūdžiai ir e. valdžia.

2016 m. balandžio mėn. paskelbtame Komunikate „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ (COM/2016/180) siekiama sukurti sistemą, kaip koordinuoti šios srities nacionalines ir ES lygmens iniciatyvas, įskaitant investicijas į skaitmenines inovacijas ir infrastruktūrą, IRT standartų rengimo spartinimą, reglamentavimo sąlygų gerinimą ir darbo jėgos prisitaikymą bei kvalifikacijos kėlimą. Komunikate orientuojamasi į veiksmus, kurie turėtų aiškią pridėtinę vertę Europos pramonės konkurencingumui užtikrinti, kad kiekviena pramonės šaka Europoje gautų didžiausią skaitmeninių inovacijų naudą. Komunikate numatomi tokie veiksmai:

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha