Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija (KOMAA)  prognozuoja, kad per ateinančius trejus metus socialinė žiniasklaida taps dar svarbesne komunikacijos priemone. Augs socialinei žiniasklaidai skiriami biudžetai: daugiausia dėmesio bus skiriama veiksmams socialiniame tinkle „Facebook“, mažiausiai – mikrotinklaraščiui „Twitter“.

Tai, kad socialinė žiniasklaida kasmet tampa vis svarbesniu kanalu komunikacijai, rodo augančios jai skiriamos išlaidos. Komunikacijos specialistai prognozuoja, kad per ateinančius trejus metus jų klientai komunikacijos socialinėje žiniasklaidoje biudžetą didins 10 – 30 proc. Taip mano net 60 proc. proc. KOMAA apklausoje dalyvavusių komunikacijos agentūrų vadovų. Tuo metu daugiau negu 13 proc. apklaustųjų pateikia dar optimistiškesnes prognozes – jų manymu, reklamos socialinėje reklamoje biudžetas gali išaugti net iki 30–50 rpoc.

Anot KOMAA valdybos pirmininko Gintaro Šepučio, socialinė žiniasklaida yra viena pagrindinių terpių reklamai internete. „Pastebime, kad socialinės žiniasklaidos svarbą ir potencialą supranta vis daugiau reklamos užsakovų. Tai terpė, kurioje esami ir potencialūs vartotojai kasdien praleidžia nemažai laiko: bendrauja, ieško ir dalijasi įvairiausiu informaciniu turiniu. Čia įmonės su vartotojais gali atvirai ir tiesiogiai bendrauti, išklausyti jų poreikius, pageidavimus ar nusiskundimus ir į juos operatyviai reaguoti. Socialinių tinklų dėka vartotojas tapo dar labiau pasiekiamas. Diskusijos dabar jau dažniausiai kyla ne dėl to, ar socialiniai tinklai apskritai reikalingi įmonei, ar ne, bet kaip galima kuo geriau išnaudoti šio komunikacijos kanalo teikiamus privalumus“, – komentuoja Gintaras Šeputis.

KOMAA narių apklausos rezultatai atskleidė, kad įmonės vis daugiau dėmesio skiria interaktyviam bendravimui su savo klientais. Per ateinančius trejus metus pagrindinėmis rinkodaros socialinėje žiniasklaidoje priemonėmis taps aplikacijų, valdiklių („widget“) kūrimas socialiniuose tinkluose (67 proc. apklaustųjų) ir įmonės ar prekės ženklų puslapių socialiniuose tinkluose kūrimas bei veiksmai juose (60 proc. apklaustųjų). Populiarumu žada nenusileisti ir įmonių ar prekės ženklų virtualios bendruomenės. Net 60 proc. reklamos agentūrų tokių bendruomenių kūrimą ir aktyvių veiksmų jose įgyvendinimą laiko perspektyvia rinkodaros priemone.

Reklamos specialistai taip pat pastebi augantį nepriklausomų tinklaraštininkų populiarumą. 47 proc. apklaustųjų mano, kad komunikacijai ir bendradarbiavimui su tinklaraštininkais artimiausiu metu bus skiriama dar daugiau dėmesio. Reklama socialinėje žiniasklaidoje (reklamjuostėmis, angl. „banner“) ir naujų tinklaraščių įmonėms ar prekės ženklams kūrimu tiki 27 proc. reklamos agentūrų vadovų.

Komentuodamas tyrimo rezultatus, G. Šeputis taip pat atkreipia dėmesį į pasaulyje tarp įmonių naudojamų socialinių tinklų dominuojantį mikrotinklaraštį „Twiter“. Nepaisant to, kad, remiantis naujausiais pasaulinių tyrimų duomenimis („The Econsultancy“, 2011 m. spalis), „Twitter“ komunikacijai pasitelkia 87 proc. pasaulio įmonių, Lietuvoje net 93 proc. apklaustųjų linkę abejoti jo kaip perspektyvios rinkodaros priemonės perspektyvomis. „Lietuvoje „Twitter“ taip ir neįgavo didelio populiarumo tarp vartotojų, todėl atitinkamai ir įmonės į šį kanalą žiūri atsargiau“, - pasakoja G. Šeputis.