Lietuva – viena iš labiausiai milžiniškiems debesijos duomenų srautams pasirengusių šalių

Publikuota: 2013 m. spalio 23 d. trečiadienis

Nuo 2012 iki 2017 m. pasaulio debesijos duomenų srautas išaugs 4,5 kartų, ir tai sudarys beveik du trečdalius visų duomenų centrų srauto. Tokia prognozė pateikiama „Cisco“ išleistoje trečioje metinėje „Cisco“ Pasaulio debesijos indekso (2012–2017)“ ataskaitoje, kurioje taip pat numatoma, kad pasaulio duomenų centrų srautas nuo 2012 iki 2017 m. išaugs trigubai ir iki 2017 m. kasmet pasieks 7,7 zetabaitų. Lietuva ataskaitoje minima, kaip viena iš šalių lyderių, kurios yra pasirengusios tokiems duomenų srautams. 

„Cisco“ Pasaulio debesijos indekso (Pasaulinis debesijos technologijų plėtros indeksas) ataskaitoje numatoma, kad pasaulio duomenis labiausiai augins debesijos srautas. Didelės raiškos (HD) vaizdo transliacijos, debesijoje talpinami privatūs duomenys ir vaizdo pokalbiai – tik keli pavyzdžiai iš daugybės debesijoje teikiamų paslaugų, žavinčių savo vartotojus ir pasaulio duomenų centruose padidinsiančių debesijos srautą nuo 1,2 zetabaitų (zetabaitas yra lygus trilijonui gigabaitų) 2012 m. iki 5,3 zetabaitų 2017 m., o tai yra beveik 4,5 kartai.

7,7 zetabaitų lygu 107 trilijonams valandų transliuojamos muzikos arba 8 trilijonams valandų aukštos raiškos vaizdo įrašų transliacijoms pasaulio gyventojams iki pat 2017 m.

„Lietuvoje mes jau matome „Cisco“ Pasaulio debesijos indekso numatomas tendencijas. Tiek įmonės, tiek darbuotojai jaučia vis didesnį poreikį taikomosioms programoms ir turiniui, kurį nepriklausomai nuo jų buvimo vietos galėtų pasiekti naudodamiesi savo įrenginiais. Iki 2017 m. tokios populiarios paslaugos kaip „Dropbox“, „Spotify“ ir „Netflix“ debesijos duomenų srautą išaugins iki 69% visų pasaulio duomenų centruose apdorojamų duomenų“, – teigia „Cisco“ verslo vadovas Lietuvai Jonas Bačinskas.

Tarp 39 pasaulio šalių, kurios priskirtos prie debesijai fiksuotame tinkle pasirengusių valstybių sąrašo, Lietuva pasižymi kaip turinti vieną iš didžiausią parsisiuntimo ir įkėlimo greitį bei mažiausią vidutinę delsos trukmę. Lyginant debesijai pasirengusių šalių vartotojų interneto duomenis matyti, kad Lietuva yra ketvirta pasaulyje (27,377 kb/s) pagal vidutinę parsisiutimo spartą po Honkongo (33,340 kb/s), Šveicarijos (29,160 kb/s) ir Pietų Korėjos (28,840 kb/s), aplenkdama tokias šalis lyderes kaip Singapūras (27,765 kb/s) ar Japonija (26,494 kb/s).

2012 m. pasaulio debesijoje buvo apdoroti 39% darbo krūvio. Prognozuojama, kad 2014 m. bus pirmieji metai, kai dauguma (51 %) darbo krūvio bus perkelta į debesiją. Tuo tarpu iki 2017 m. „Cisco“ numato, kad beveik du trečdaliai (63%) duomenų bus apdoroti debesijos duomenų centruose, o įprastuose duomenų centruose – 37 %.

„Debesijos naudojimas tapo nuolatiniu tinklo sprendimu, kuriam yra vis plačiau pritariama. Įmonės į debesiją perkelia vis didesnį svarbių užduočių kiekį. Vartotojams debesijos paslaugos siūlo visuotinę prieigą prie turinio, o tai yra svarbiausias dalykas, dėl kurio debesijos duomenų srautas vis didėja“, – aiškina J. Bačinskas. 

Nuo 2012 iki 2017 m. debesijos darbo krūvis išaugs 3,7 kartus, kai tuo tarpu įprastinio duomenų centro krūvis – 2,3 kartus. „Cisco“ ekspertai aiškina, jog darbo krūvis gali būti apibūdinamas kaip serverio duomenų kiekis, kuris yra apdorojamas paleidus programą ir palaikant daugelio vartotojų sąveiką su taikomąja programa. 

Žvelgiant iš regioninės perspektyvos, „Cisco“ pasaulio debesijos indeksas numato, kad per 2017 m. Viduriniai Rytai ir Afrika turės didžiausią debesijos duomenų srauto augimą (57% BMAT), po kurių toliau seks Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas (43% BMAT) bei Vidurio ir Rytų Europa (36 % BMAT).

 

 

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kas laimės: lietuviškos technologijų baimės ar mašinos, atstojančios Dievą?

Kaip keičiantis technologijoms keičiasi pasaulis aplinkui? Apie tai kalbamės su informacinių technologijų ekspertu Arnoldu Lukošiumi. skaityti »

Kaip pradėti kurti „tech“ karjerą?

Darbo rinkos prognozės, vertinant 10–15 metų į priekį, didžiuliu greičiu ir toliau įtvirtina vieną svarbią kryptį – technologijas. skaityti »

Išmanieji telefonai: vyresniesiems – susisiekti, jaunimui – išsiskirti iš minios

Vienas labiausiai pastebimų „tūkstantmečio“ vaikų išskirtinumų – aktyvus naudojimasis išmaniosiomis technologijomis. O šias technologijas kuriančioms kompanijoms tai – ir iššūkis, ir galimybė. skaityti »

Vaikų laisvalaikis internete – leisti ar drausti?

Internetinės svetainės, socialiniai tinklai ir kompiuteriniai žaidimai neretai kelią susirūpinimą ne vienam savo atžalą saugančiam tėvui. skaityti »

Sukurtas atminties lustas padės greičiau apdoroti informaciją

Kalifornijos technologijos instituto tyrėjai sukūrė lustą, padėsiantį greičiau apdoroti informaciją mažesniuose įrenginiuose. skaityti »

„Samsung“ pristatė itin greitą ir patikimą nešiojamą diską „SSD T5“

Įrenginys turi naujausią 64 sluoksnių „V-NAND“ technologiją, todėl pasižymi vienu didžiausių rinkoje įrašymo greičiu, duomenų užšifravimu bei yra kompaktiško, bet patvaraus dizaino. skaityti »

Pirmasis telefonas vaikui: į ką atkreipti dėmesį perkant?

Rugsėjis tėveliams ir jų atžaloms, pradedančioms eiti į mokyklą, atneša nemažai iššūkių. Kai kuriems jų tenka pasirūpinti ne tik būtinais mokykliniais reikmenimis, tačiau ir tokiais pirkiniais kaip išmanusis telefonas. skaityti »

„IFA 2017“ parodoje – „Samsung“ produktai, keičiantys žmogaus kasdienybę

Šiuo metu Berlyne vykstančioje technologijų parodoje „IFA 2017“ „Samsung“ pristatė produktus, kurie, anot kompanijos atstovų, netolimoje ateityje pakeis mūsų kasdienybę. skaityti »

„Fitbit“ pristatė išmanųjų laikrodį „Ionic“

Fizinio aktyvumo apyrankių ir laikrodžių gamintoja „Fitbit“ šią savaitę pristatė ilgai lauktą produktą – išmanųjį laikrodį sportuojantiems „Fitbit Ionic“. skaityti »

Kaip išsirinkti planšetinį kompiuterį mokiniui?

Labai didelis planšetinių kompiuterių mobilumas suderintas su aukšto lygio funkcionalumu ir mažesnėmis nei nešiojamų kompiuterių kainomis lemia, kad ruošiantis mokyklai tikrai verta pagalvoti būtent apie šio įrenginio įsigijimą. skaityti »