Lietuva – viena iš labiausiai milžiniškiems debesijos duomenų srautams pasirengusių šalių

Publikuota: 2013 m. spalio 23 d. trečiadienis

Nuo 2012 iki 2017 m. pasaulio debesijos duomenų srautas išaugs 4,5 kartų, ir tai sudarys beveik du trečdalius visų duomenų centrų srauto. Tokia prognozė pateikiama „Cisco“ išleistoje trečioje metinėje „Cisco“ Pasaulio debesijos indekso (2012–2017)“ ataskaitoje, kurioje taip pat numatoma, kad pasaulio duomenų centrų srautas nuo 2012 iki 2017 m. išaugs trigubai ir iki 2017 m. kasmet pasieks 7,7 zetabaitų. Lietuva ataskaitoje minima, kaip viena iš šalių lyderių, kurios yra pasirengusios tokiems duomenų srautams. 

„Cisco“ Pasaulio debesijos indekso (Pasaulinis debesijos technologijų plėtros indeksas) ataskaitoje numatoma, kad pasaulio duomenis labiausiai augins debesijos srautas. Didelės raiškos (HD) vaizdo transliacijos, debesijoje talpinami privatūs duomenys ir vaizdo pokalbiai – tik keli pavyzdžiai iš daugybės debesijoje teikiamų paslaugų, žavinčių savo vartotojus ir pasaulio duomenų centruose padidinsiančių debesijos srautą nuo 1,2 zetabaitų (zetabaitas yra lygus trilijonui gigabaitų) 2012 m. iki 5,3 zetabaitų 2017 m., o tai yra beveik 4,5 kartai.

7,7 zetabaitų lygu 107 trilijonams valandų transliuojamos muzikos arba 8 trilijonams valandų aukštos raiškos vaizdo įrašų transliacijoms pasaulio gyventojams iki pat 2017 m.

„Lietuvoje mes jau matome „Cisco“ Pasaulio debesijos indekso numatomas tendencijas. Tiek įmonės, tiek darbuotojai jaučia vis didesnį poreikį taikomosioms programoms ir turiniui, kurį nepriklausomai nuo jų buvimo vietos galėtų pasiekti naudodamiesi savo įrenginiais. Iki 2017 m. tokios populiarios paslaugos kaip „Dropbox“, „Spotify“ ir „Netflix“ debesijos duomenų srautą išaugins iki 69% visų pasaulio duomenų centruose apdorojamų duomenų“, – teigia „Cisco“ verslo vadovas Lietuvai Jonas Bačinskas.

Tarp 39 pasaulio šalių, kurios priskirtos prie debesijai fiksuotame tinkle pasirengusių valstybių sąrašo, Lietuva pasižymi kaip turinti vieną iš didžiausią parsisiuntimo ir įkėlimo greitį bei mažiausią vidutinę delsos trukmę. Lyginant debesijai pasirengusių šalių vartotojų interneto duomenis matyti, kad Lietuva yra ketvirta pasaulyje (27,377 kb/s) pagal vidutinę parsisiutimo spartą po Honkongo (33,340 kb/s), Šveicarijos (29,160 kb/s) ir Pietų Korėjos (28,840 kb/s), aplenkdama tokias šalis lyderes kaip Singapūras (27,765 kb/s) ar Japonija (26,494 kb/s).

2012 m. pasaulio debesijoje buvo apdoroti 39% darbo krūvio. Prognozuojama, kad 2014 m. bus pirmieji metai, kai dauguma (51 %) darbo krūvio bus perkelta į debesiją. Tuo tarpu iki 2017 m. „Cisco“ numato, kad beveik du trečdaliai (63%) duomenų bus apdoroti debesijos duomenų centruose, o įprastuose duomenų centruose – 37 %.

„Debesijos naudojimas tapo nuolatiniu tinklo sprendimu, kuriam yra vis plačiau pritariama. Įmonės į debesiją perkelia vis didesnį svarbių užduočių kiekį. Vartotojams debesijos paslaugos siūlo visuotinę prieigą prie turinio, o tai yra svarbiausias dalykas, dėl kurio debesijos duomenų srautas vis didėja“, – aiškina J. Bačinskas. 

Nuo 2012 iki 2017 m. debesijos darbo krūvis išaugs 3,7 kartus, kai tuo tarpu įprastinio duomenų centro krūvis – 2,3 kartus. „Cisco“ ekspertai aiškina, jog darbo krūvis gali būti apibūdinamas kaip serverio duomenų kiekis, kuris yra apdorojamas paleidus programą ir palaikant daugelio vartotojų sąveiką su taikomąja programa. 

Žvelgiant iš regioninės perspektyvos, „Cisco“ pasaulio debesijos indeksas numato, kad per 2017 m. Viduriniai Rytai ir Afrika turės didžiausią debesijos duomenų srauto augimą (57% BMAT), po kurių toliau seks Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas (43% BMAT) bei Vidurio ir Rytų Europa (36 % BMAT).

 

 

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„Microsoft“ sukūrė nemokamą programėlę silpnaregiams

„Microsoft“ sukūrė nemokamą mobilią programėlę „Seeing AI“ silpnaregiams, kuri analizuoja vaizdo kameros informaciją ir pasakoja balsu, ką mato aplink. skaityti »

Skaitmeninė evoliucija: kokios šalys lyderiauja?

Flečerio mokykla ir „Mastercard“ atliko tyrimą ir paskelbė ataskaitą „Skaitmeninės evoliucijos indeksas 2017 metais“, kurioje vertinami šalių pasiekimai skaitmeninės ekonomikos srityje. skaityti »

18 proc. elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose yra nenaudojami

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 18 proc. visų laikomų elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose yra nenaudojami. skaityti »

Pristatytas įrankis, pakeisiantis šiandieninę skaitmeninę ekonomiką

Neseniai „Dell EMC“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad organizacijos, kurios IT transformacijai skiria daug dėmesio, į IT žiūri kaip į konkurencinį pranašumą septynis kartus dažniau. skaityti »

Vairuotojų dėmesiui: 4 išmanūs sprendimai saugiam eismui

Pasirodo, eismo saugumo sprendimai gimsta ne tik automobilių gamyklose, bet ir išmaniųjų telefonų gamintojų dirbtuvėse. skaityti »

Sukurtas trimatis infraraudonųjų spindulių veido skeneris

Bendrovė „Morpho“ išleido naują biometrijos terminalą „3D Face Reader“, skirtą identifikuoti darbuotojus, skenuojant jų veidus. skaityti »

Elektroninės komercijos naujienos: siuntas pristatantys dronai ir auganti Kinijos galia

Elektroniniai verslai smarkiai keičia ne tik mažmeninės prekybos, bet ir logistikos sektorių. Kas ir kaip mums pristatinės mūsų internetinius pirkinius ir kas mums parduos prekes? skaityti »

Augantis kompiuterinių žaidimų įrangos pardavimas skatina inovacijas

Viename seniausių ir didžiausių žaidimams skirtų renginių pasaulyje „Electronic Entertainment Expo“ (E3) pristatyta daugybė naujų kompiuterinių žaidimų ir jiems skirtos techninės įrangos. skaityti »

„Microsoft“ pristatė klaviatūrą su įtaisytu pirštų atspaudų skeneriu

Klaviatūra panaši į pirmtakę „Surface Keyboard“, tačiau turi atskirą mygtuką su jutikliu „Fingerprint ID“, kuris geba pažinti naudotoją. skaityti »

Saulėtekio slėnyje kuriamos aukštosios technologijos Silicio slėniui

Saulėtekio slėnyje Vilniuje įsikūręs Fizinių ir technologijos mokslų centras bendradarbiauja su Silicio slėnio kompanija „Lam Research Corporation“. skaityti »