Lietuva ir Estija ryškiai lenkia Latviją IKT išsivystymo srityje

Publikuota: 2011 m. gegužės 27 d. penktadienis

Pasaulio ekonomikos forumo (World Economic Forum) parengtoje metinėje 2010-2011m. visuotinių IKT ataskaitoje, Lietuva užima 42 vietą iš 138 pasaulio šalių pagal informacijos ir komunikacijų technologijų (IKT) išsivystymą. Estijai teko 26 vieta, kai tuo tarpu Latvija yra 52 sąrašo vietoje.

Pagal IKT aplinkos įvertinimą, Estija užima 23 vietą, Lietuvai paskirta 42, o Latvijai – 53 vieta. Vertinant pasiruošimą IKT pritaikymui, Estija yra 32 geriausia iš 138 pasaulio šalių, Lietuva užima 62 vietą, o Latvija – tik 72.

IKT pritaikymo atžvilgiu Estija yra 22 vietoje, Lietuva – 33, kai tuo tarpu Latvijai tenka 50 vieta pasaulyje.  

Rengiant visuotinių IKT ataskaitą, šalys reitinguojamos pagal išsamų Bendrojo Pasirengimo Indeksą, kurį sudaro daugiau nei 100 skirtingų parametrų. Vertinant šalies IKT aplinką, atsižvelgiama į šalies, rinkos, infrastruktūros, fizinių ir žmogiškųjų išteklių, infrastruktūros ir valstybinio sektoriaus bei reguliuojančių institucijų veiklos parametrus. Individualiai vertinant valstybinį sektorių, gyventojus bei verslo aplinką, surenkami duomenys apie šalies IKT aplinką, kiekvienos šakos pasiruošimą inovacijoms bei esamą IKT pritaikymo lygį.

Apie 40 proc. interneto vartotojų Latvijoje nurodo, kad šiuo metu prieinamas interneto greitis bei apimtis negali patenkinti tikrųjų poreikių.  

38 proc. ekonomiškai aktyvių interneto vartotojų Latvijoje pritaria, kad šiuo metu prieinamas interneto greitis bei duomenų perdavimo apimtis daugiau nebegali patenkinti visų tikrųjų poreikių. Tokius atsakymus pateikė socialinės apklausos „Interneto naudojimo tikslai bei nuomonė dėl plėtros“ respondentai.

Trys iš penkių, arba 60 proc., ekonomiškai aktyvių interneto vartotojų Latvijoje nori, kad interneto naršyklė atsidarytų greičiau. Panaši atsakymų tendencija, kaip ir pasitenkinimas naršyklės atsidarymo greičiu, pastebima ir apie dokumentų bylų atsidarymą. Beveik 75 proc. respondentų išreiškė pageidavimą, kad dokumentai atsidarytų greičiau.  

Pastebima tai, kad 59 proc. ekonomiškai aktyvių interneto vartotojų Latvijoje darbas yra susijęs su Europos ir kitomis pasaulio šalimis, ir tik 2 iš 5 respondentų darbas susijęs tik su Latvija. Daugiau nei pusė ekonomiškai aktyvių interneto vartotojų (57 proc.) Latvijoje, kurių darbas susijęs ne tik su Latvija, sutinka su teiginiu, kad interneto ryšio greitis žymiai pagerintų konkurencingumą.  

56 proc. respondentų, kurių darbas susijęs su kitomis užsienio šalimis, pritaria teiginiui, kad didelės spartos internetas tapo pagrindiniu bendrosios Europos ekonomikos augimo akstinu.  

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Tyrimas atskleidė, kaip pedagogai žada sudominti šiuolaikinį mokinį

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. skaityti »