Š. m. vasario 25 d. Europos Komisija paskelbė naują Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI), apimantį galimybių naudotis e. ryšiu, naudojimosi internetu įgūdžių, naudojimosi e. ištekliais apimčių, svarbiausių skaitmeninių technologijų išplėtojimo ir viešojo sektoriaus e. paslaugų įvertinimus.

2016 m. pagal skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą 0,55 bendro balo (vertinimo skalėje nuo 0 iki 1) įvertinta Lietuva yra trylikta iš 28 ES valstybių narių. Tai 2 vietomis žemesnė pozicija, nei praėjusiais metais, kuomet Lietuva užėmė 11 vietą ES. Estija šiais metais pagal DESI yra 7, Latvija – 19 iš visų ES valstybių narių.

Pagal galimybes naudotis e. ryšiu 0,69 balo įvertinta Lietuva yra septinta iš ES valstybių. ES kontekste, Lietuva užima aukštas pozicijas pagal naujos kartos interneto prieigos aprėptį (t. y. kokia dalis namų ūkių gali naudotis 30 Mb/s ir didesnės spartos internetu): Lietuvos rodiklis – 97 proc. ES vidurkis – 71 proc., 4 vieta ES; ir sparčiojo plačiajuosčio ryšio abonentų dalį (t. y. 30 Mb/s ir didesnės spartos interneto ryšį naudojančių abonentų dalį nuo visų fiksuotojo plačiajuosčio ryšio abonentų): Lietuvos rodiklis – 58 proc. ES vidurkis – 30 proc., 4 vieta ES. Taip pat Lietuvoje yra žemiausios fiksuotojo plačiajuosčio ryšio kainos ES – pagal asmenų pajamų dalį (proc.), išleidžiamą pigiausiam plačiajuosčio ryšio abonementui, užimame 1 vietą ES. Tačiau nepaisant beveik visuotinio plačiajuosčio ryšio prieinamumo ir žemų kainų, bendrai plačiajuostį ryšį yra užsisakę tik 60 proc. namų ūkių (o tai gerokai mažiau nei ES vidurkis – 72 proc.).

Pagal žmogiškąjį kapitalą, t.y. naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius, 0,48 balo įvertinta Lietuva yra devyniolikta iš ES valstybių. Pagrindinius naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius turi 51 proc. gyventojų, tuo tarpu ES vidurkis – 55 proc., ir Lietuva užima 16 vietą ES. Pagal interneto naudojimą esame 21 (69 proc. gyventojų, ES vidurkis – 76 proc. gyventojų). Ir nors mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos absolventų dalis tarp visų Lietuvos absolventų yra viena didesnių Europoje, tačiau informacinių ir ryšių technologijų specialistai sudaro mažą visų dirbančių asmenų dalį (1,9 proc., palyginti su 3,7 proc. ES vidurkiu, tik 26 vieta ES).

Lietuvos gyventojai palyginti aktyviai naudojasi interneto paslaugomis - 0,52 balo už šią sritį įvertinta Lietuva yra dešimta iš ES valstybių. Itin aktyviai lietuviai internete skaito naujienas (94 proc. interneto naudotojų, 1 vieta ES), naudojasi vaizdo telefonija (71 proc. interneto naudotojų, 2 vieta ES) ir e. bankininkystės paslaugomis (70 proc. interneto naudotojų, 8 vieta ES), taip pat dažniau nei vidutinis europietis jungiasi prie socialinių tinklų (17 vieta ES). Tačiau vis dar nedidelė gyventojų dalis naudojasi su mokėjimais susijusiomis interneto galimybėmis: internetu perka 44 proc. interneto naudotojų (24 vieta ES), užsakomosiomis vaizdo programų paslaugomis naudojasi 11 proc. namų ūkių, turinčių televizorius (23 vieta ES).

Už tai, kiek verslas yra integravęs skaitmenines technologijas, Lietuva įvertinta 0,44 balo ir yra aštunta. Elektroninėmis dalijimosi informacija priemonėmis ir socialiniais tinklais įmonės naudojosi daugiau, nei prieš metus, taip pat populiarėja e. sąskaitų naudojimas, šiose srityse Lietuva lenkia ES vidurkį. Palyginti su ankstesniais metais, internetu prekiaujančių mažųjų ir vidutinių įmonių dalis išliko tokia pati (18 proc., tačiau ji tebėra didesnė už ES vidurkį – 16 proc.). Pažymėtina, kad padidėjo apyvartos, kurią Lietuvos įmonės gauna iš e. prekybos, dalis (11 proc.), tačiau pagal tarptautine prekyba internetu užsiimančių mažųjų ir vidutinių įmonių dalį (9,7 proc.) Lietuva nukrito į devintą vietą Europos Sąjungoje.

Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje Lietuva yra dvylikta iš visų ES valstybių. E. valdžios paslaugomis per metus naudojosi, t.y. teikė įvairias užpildytas e. formas valdžios institucijoms, 42 proc. interneto naudotojų – pagal šį rodiklį Lietuva kaip ir ankstesniais metais užima 8 vietą ES. Pagal pasiūlos rodiklį, gerai vertinamos galimybės iš institucijų gauti iš anksto užpildytas e. formas (8 vieta ES), tačiau dar yra kur tobulėti tokiose svarbiose srityse, kaip atvirieji duomenys (23 vieta ES).

Apibendrinant, Lietuvos rezultatai geresni už ES vidurkį, tačiau padėtis gerėjo lėčiau nei visoje ES, todėl Lietuva priskiriama prie atsiliekančių pirmūnių (tai šalys, kurių rezultatai viršija ES vidurkį, tačiau jų balų skaičius didėjo lėčiau nei visos ES) šalių grupės, o jos rezultatas mažesnis už grupės vidurkį. Kitos atsiliekančios pirmūnės šalys yra Belgija, Suomija, Danija, Airija, Liuksemburgas, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

Lyderių pozicijas užima Danija (skaitmeninės veiklos balas – 0,685 iš 1), Norvegija ir Nyderlandai.

DESI indeksas apskaičiuotas remiantis valstybių 2015 m. statistiniais rodikliais.